VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. JAV žurnalas "The National Interest" įvardijo tris Amerikos žvalgybos nesėkmes per ginkluotą konfliktą Kalnų Karabache.
Pirmąja klaida, pasak leidinio, tapo akivaizdus JAV nežinojimas apie artėjantį karą regione. Medžiagoje nurodyta, kad kovo mėnesį valstybės sekretoriaus pavaduotojas Stivenas Biganas (Stephen Biegun) leido tęsti JAV karinę pagalbą Azerbaidžanui, nes Baku pasižadėjo diplomatinėmis priemonėmis išspręsti teritorinius ginčus.
"Ar Biganas ir Valstybės departamentas melavo? O gal juos apgavo Azerbaidžanas? Kodėl JAV ambasadą Baku užklupo netikėtai?" — paklausė medžiagos autorius.
Straipsnyje taip pat išreikšta nuomonė, kad Baku derino karinius planus su Turkija.
Antroji Amerikos specialiųjų tarnybų klaida — tai trumparegystė dėl Rusijos veiksmų regione. Visų pirma, Amerikos žvalgyba negalėjo numatyti Rusijos taikdarių dislokavimo Kalnų Karabacho konflikto zonoje, kuris įvyko dėl tiesioginių Maskvos, Jerevano ir Baku derybų, o ne per ESBO Minsko grupės, kurios viena iš pirmininkų yra JAV kartu su Rusija ir Prancūzija, mechanizmus.
Trečioji Amerikos žvalgybos nesėkmė, kaip pažymi leidinys, siejama su JAV žinių trūkumu apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos vadovo Redžepo Erdogano derybų dėl Kalnų Karabacho detales.
Lapkričio 10-osios naktį Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai priėmė bendrą pareiškimą dėl ugnies nutraukimo Karabache. Pagal dokumentą Baku ir Jerevanas sustoja užimtose pozicijose, taip pat turi apsimainyti karo belaisviais.
Taip pat Rusijos taikdariai įeina į Karabachą.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pažymėjo, kad šis susitarimas jam buvo itin sunkus sprendimas. Savo ruožtu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas dokumento pasirašymą pavadino Armėnijos pasidavimu.
Derybos dėl taikaus Karabacho konflikto sureguliavimo vyko ESBO Minsko grupėje, kuriai vadovavo trys pirmininkai — Rusija, JAV ir Prancūzija.
