VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Elektroninio navigacijos plombos naudojimas Rusijos prekių tranzitui per Lietuvos teritoriją leis padidinti krovinių srautą 15 proc. Apie tai praneša leidinys "RŽD-Partner".
Pažymima, kad beveik visas Rusijos tranzitas į Kaliningradą eina per Baltijos šalį.
Per metus Rusijos vidaus srauto į Kaliningrado sritį apimtis sudaro apie šešis milijonus tonų per metus, iš jų 3,5 milijono tonų yra įvežama, o 2,5 milijono tonų — išvežama. Krovinių srauto perorientavimas į Rusijos uostus, ypač į Ust-Lugą, kasmet iš Lietuvos perima 15 procentų tranzito.
"Ekspertų vertinimu, prekių pristatymas į Kaliningradą per Lietuvos teritoriją geležinkeliu kiekvieną toną padaro brangesne vidutiniškai 30 doleriu. Kainos kilimas susijęs su sienos kirtimu ir su tuo susijusiomis transporto dokumentų registravimo ir vertimo išlaidomis", — sakoma straipsnyje.
Naudojant navigacinę plombą, sutrumpės prekių pristatymo iš Rusijos Federacijos į Kaliningradą laikas dėl spartesnio sienos kirtimo eigos ir prekių deklaravimo dokumentų skaičiaus sumažėjimo.
"Elektroninis keitimasis teisiškai reikšmingais dokumentais supaprastins tranzito per Lietuvos teritoriją reguliavimą, o elektroninės navigacijos plombos buvimas krovinių skyriuje sukurs žaliųjų krovinių koridorius visoje EAEU", — teigė Skaitmeninių platformų plėtros centro valdymo departamento direktorius Artyomas Popovas.
Savo ruožtu Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas pažymėjo, kad elektroninių plombų naudojimas Rusijos tranzitui į Kaliningradą per Lietuvą yra perspektyvi kryptis, nes toks maršrutas taupo kiekvieną tiekimą sumažinant prekių pristatymo laiką.
Baltijos šalių uostų padėtis
Rusija aktyviai stengiasi plėtoti uostus Baltijos jūroje, kad krovinius iš Baltijos šalių uostų perkeltų į vietinius. Pastaruosius dešimt metų Rusijos Federacija stato ir plėtoja savo infrastruktūrą, kad nepriklausytų nuo užsienio uostų.
Baltijos šalys mano, kad Rusija ketina "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį į ją.
Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusių Rusijos krovinių apimties Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, Baltijos šalių jūros uostų nuostoliai yra susiję su anglių perkrovimo sumažėjimu, nes Rusijos bendrovės pradėjo tai vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku kompensuoti išvykstančius Rusijos krovinius.
