VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Lietuviški maisto produktai parduotuvių lentynose išlieka konkurencingi, rodo Žemės ūkio ministerijos spalio mėnesį atliktas tyrimas.
Tyrimas buvo atliktas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Ištirtos 24 prekių grupės.
Šių metų spalio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės produktų procentinė dalis didėjo vienuolikoje prekių grupių, mažėjo dešimtyje, o dar trijose išliko nepakitusi.
"Prekybos centruose padaugėjo lietuviškos varškės, varškės sūrių, grietinės, jogurtų, nesupakuotos paukštienos, pomidorų bei morkų, tačiau sumažėjo lietuviškos kilmės kiaušinių, sviesto, geriamo pieno, fermentinių sūrių, grietinėlės, supakuotos kiaulienos ir vištienos, agurkų", — teigė Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.
Labiausiai sumažėjo lietuviškų kiaušinių dalis rinkoje: jei 2019 metais spalį ji siekė 47,2 proc., tai šių metų spalį krito iki 38,8 proc.
"Lietuviškus kiaušinius iš lentynų stūmė tiek importuoti, tiek privataus prekinio ženklo kiaušiniai. Tačiau rezultatai rodo, kad lietuviški pieno produktai užima daugiau kaip pusę parduotuvių lentynose esančios produkcijos dalies", — pastebėjo Pranckevičius.
Didžiausią pasirinkimą turi pirkėjai, norintys įsigyti lietuviško varškės sūrio, kefyro ir grietinės — šių prekių grupių produktų, pagamintų Lietuvoje, prekybos centruose yra daugiausia — jie užima beveik 75 proc. siekiančią procentinę dalį.
Lietuviška varškė užima daugiau kaip 62 proc., o jogurtai, sviestas, lydytas sviestas ir tepusis mišinys, fermentiniai sūriai — daugiau kaip 55 proc. Lietuviškos kilmės pienas siekia kiek daugiau nei pusę dalies.
Prekybos centruose — tik lietuviška šviežia, nesupakuota jautiena ir kiauliena
Tyrimo rezultatai rodo, kad prekybos centruose lietuviška šviežia nesupakuota mėsa ir toliau dominuoja.
Jeigu nesupakuota jautiena ir kiauliena šimtaprocentines pozicijas užėmė ir praėjusių tyrimo duomenimis, tai nesupakuota vištiena 67,4 proc. rinkos dalį užvaldė pastaraisiais metais (Pernai spalį buvo 48,5 proc.).
Tuo tarpu dėl didėjančios privačių prekinių ženklų dalies supakuotos lietuviškos jautienos, kiaulienos bei vištienos procentinės dalys, palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, sumažėjo: jautienos ir kiaulienos rinkos dalys traukėsi neženkliai — 1,6–3 proc. punkto, o paukštienos beveik 10 proc. punkto. Dėl privačių prekinių ženklų produktų dalies padidėjimo mažėjo ir importuotos šių rūšių mėsos dalys rinkoje.
Daugiausia — lietuviškų burokėlių
Lietuvos prekybos centruose daugiausia galima buvo rasti Lietuvoje užaugintų atviro grunto daržovių, ypač burokėlių, morkų ir bulvių. Agurkų ir kopūstų buvo daugiau importuotų nei lietuviškų.
Tyrimas atskleidė ir didesnes galimybes pasirinkti lietuviškų pomidorų — jei prieš metus jų prekybos centrų lentynose buvo 29,4 proc., tai šių metų spalį procentinė jų dalis padidėjo net iki 41 proc. Daržovių sektoriuje privataus prekinio ženklo dalis yra mažiau reikšminga negu pieno ir mėsos produktų sektoriuose.
Žemės ūkio ministerija nuolat skatina gyventojus atkreipti dėmesį į lietuvišką produkciją, tą, kuri užauginta šalia, ir kviečia pirkėjus rinktis lietuvišką prekę. Tokiu būdu palaikomi vietiniai ūkininkai ir gamintojai, kurie aprūpina gyventojus maisto produktais.
Tai ne tik leidžia gamintojams ir perdirbėjams išlaikyti gamybinius pajėgumus, išsaugoti darbo vietas, bet ir yra naudinga patiems vartotojams. Kuo arčiau galutinės pristatymo vietos yra užauginamas ar pagaminamas maisto gaminys, tuo šviežesnis ir sveikesnis jis pasiekia vartotoją, mažiau apdirbamas saugojimui.
