VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Kai kurių Europos šalių valdžios abejingumas neonacių organizacijų veiklai, ypač jei jos skleidžia rusofobiškus šūkius, yra tolygus Hitlerio "nuraminimo" politikai, kurios Vakarai laikėsi 1930-aisiais, sako Rusijos karo istorijos draugijos (RVIO) mokslinis direktorius Michailas Miagkovas.
"Jie (neonaciai) daugeliu atžvilgių gavo veiksmų laisvę iš savo vyriausybių — kai rusofobija susilieja su nacizmu, Europos valdžia to nemato, nes kolektyviniams Vakarams Rusija yra priešas, kurį reikia apsupti iš visų pusių ir įvesti sankcijas. Kaip tai primena bandymus "nuraminti" Hitlerį Antrojo pasaulinio karo išvakarėse! " — sakė Miagkovas RIA Novosti.
Tuo tarpu istorikas pabrėžė, kad vadovaudamosi Niurnbergo procesų rezultatais, sąjungininkės kovos su Hitleriu koalicijoje šalys įtvirtino poziciją tarptautinėje teisėje, pagal kurią jokie nusikaltimai žmonijai neturi senaties.
"Ši nuostata iki šios dienos yra įspėjimas tiems, kurie šiandien nori pakelti nacizmo ar neonacizmo vėliavą, kalbėti apie "rasės grynumą", pavyzdžiui, ukrainiečiams ir Baltijos šalių retorikos "šalin rusus / rusakalbius!" šalininkams" — teigė agentūros pašnekovas.
Miagkovas taip pat teigė, kad neonacizmo reiškinys siejamas su netikra nacių bendrininkų atgaila, kurią jie išreiškė priverstinai, bijodami persekiojimo ir atsakomųjų veiksmų.
"1946 metais Vokietijoje buvo atlikta nedidelė nuomonės apklausa: 80% respondentų pasisakė už nacių nusikaltėlių pasmerkimą, daugiau nei 50% pasisakė už jų mirties bausmę. Ar tai reiškė, kad vokiečiai prisiėmė kolektyvinę atsakomybę dėl Trečiojo Reicho nusikaltimų? Ne, jie tiesiog bijojo, kad jie patys gali būti nubausti, nes nacių bendrininkai, įskaitant paprastus Vermachto kareivius, gali būti persekiojami", — aiškino jis.
Niurnbergo procesas prasidėjo 1945 metų lapkričio 20 ir baigėsi 1946 metų spalio 1 dieną. Prieš tribunolą stojo 24 kaltinamieji, kurie buvo aukščiausios nacistinės Vokietijos vadovybės dalis. Visi 403 teismo posėdžiai buvo atviri. Procesas buvo plačiai nušviestas pasaulio spaudos ir buvo transliuojama tiesiogiai. Iš tų, kurie pripažinti kaltais dėl sunkių nusikaltimų taikai ir žmonijai, 12 buvo nuteisti mirties bausme pakariant. Likusieji turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmes arba ilgas bausmes kalėjime.
