VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymėjo, kad Lietuva turi tvirtą ekonominę padėtį, tačiau šaliai reikalingos tolesnės priemonės, užtikrinančios tvarų ekonomikos atsigavimą, praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.
Laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka dalyvavo dalyvavo nuotoliniu būdu vykusiame EBPO atliktos Lietuvos ekonominės apžvalgos pristatyme. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaita parengta šaliai būnant pilnateise EBPO nare.
EBPO ataskaitoje teigiama, kad eksporto ir investicijų augimas bei palanki verslo aplinka Lietuvą sparčiai priartina prie labiausiai išsivysčiusių organizacijos šalių. Tuo tarpu į respubliką daugiau žmonių atvyksta nei iš jos išvyksta, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo.
Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į Vilniaus pasisiekimus kovojant su COVID-19. Jie buvo vieni sėkmingiausių Europoje dėl gerai veikiančios sveikatos apsaugos sistemos, efektyvių krizių valdymo priemonių ir gana trumpo karantino. Tačiau susirgimų padidėjimas kelia nerimą ir kelia didelę riziką sveikatai ir ekonomikai.
"Vis dėlto gerovė yra netolygiai paskirstyta tarp žmonių ir vietovių. Papildomos reformos galėtų padėti pagerinti ligšiolinius pasiekimus. Tinkamos paramos teikimas tiems, kuriems labiausiai reikia, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir aukštos kokybės socialinės paslaugos, kartu gerinant integraciją į darbo rinką, padėtų sumažinti skurdą. Stipresnės vietinės ir regioninės institucijos, geresnis švietimas ir įgūdžiai, ypač kaimo teritorijose, ir lankstesnė būsto rinka galėtų padėti subalansuoti regioninį vystymąsi", — sakoma ataskaitoje.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės 2 proc. Tuo tarpu tikimasi, kad kitais metais ekonomika augs 2,7 proc.
Be to, ataskaitoje sakoma, kad paramos namų ūkiams ir verslui apimtis Lietuvoje siekė apie dešimt procentų BVP. Kad užtikrintų tvarų atsigavimą po pandemijos, ekspertai pataria keturis procentus BVP investuoti į švietimą, inovacijas, skaitmeninę transformaciją ir į kovos su klimato kaita priemones.
Šiais metais respublikos eksportas ir importas sumažės atitinkamai 4,7 ir 6,9 proc., o 2021 m. augs 3,7 ir 5,5 proc., rodo EBPO ataskaita.
Organizacijos duomenimis, vidutinė metinė infliacija šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitais metais ji augs iki 1,5 proc. Nedarbo lygis bus atitinkamai 8,8 ir 8,1 procento.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda aptarė EBPO pranešimą su organizacijos generaliniu sekretoriumi Jose Gurria. Jo nuomone, tyrimas buvo pateiktas labai tinkamu metu, kai respublika išgyvena valdžių pasikeitimo procesą kovoja su pandemijos plitimu, ir tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą.
Be to, Lietuvos vadovas pareiškė, jog nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.
"EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme", — pasakė Nausėda.
Tuo tarpu prezidentas pareiškė, kad visiškai sutinka su EBPO išvadomis, kad patikimų plėtros bankų ar strateginių fondų kūrimas yra naudingas ekonomikai.
Lietuva tapo oficialia EBPO nare 2018 metų vasarą. Vilniaus prisijungimo prie EBPO procesas truko trejus metus. Iš Baltijos šalių Lietuva prie organizacijos prisijungė paskutinė: Latvija tapo organizacijos nare 2016 m., Estija — 2010 m.
