VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva nori gauti žalos atlyginimą, jei Baltarusijos atominėje elektrinėje (BelAE) įvyks avarija.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą, pagal kurią, įvykus avarijai, susitarimo šalys įnešti piniginius įnašus iki maždaug 360 milijonų eurų.
Tai padidins avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui galimybę gauti žalos atlyginimą.
Lietuvai ratifikavus šią tarptautinę sutartį, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų — JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.
Lietuva jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai gautų mažesnes kompensacijas.
"Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos", — pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Galutinai ratifikuoti Vyriausybės pasiūlymą turi Seimas.
Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.
Vilniaus ir Minsko ginčas dėl BelAE
Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų prie Astravo pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o atominė elektrinė kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".
Tuo tarpu branduolinis objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiauLatvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.
Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energetinis blokas buvo įtrauktas į vieningą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.
