VILNIUS, lapkričio 26 — Sputnik. Rusijos dalyvavimas "Kinijos byloje" reiškia, kad Amerikos valdžia bando sulėtinti Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą strateginių ginklų srityje, tačiau į Amerikos iššūkį visada reaguojama atitinkamai, RIA Novosti sakė Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narė Jelena Panina, komentuodamas galimą dar 28 Rusijos organizacijų įtraukimą į JAV sankcijų sąrašą.
Anksčiau buvo pranešta, kad 28 Rusijos civilinio ir karinio-pramoninio komplekso organizacijos gali būti įtrauktos į naujus JAV su Kinija susijusių sankcijų sąrašus.
"Pastaraisiais metais Rusija padarė didelę pažangą stiprindama savo gynybos potencialą, visų pirma strateginio ginklo srityje. Rusijos prisijungimas prie "Kinijos bylos" reiškia, kad Amerikos valdžia bando sulėtinti Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą šioje srityje", — sakė ji.
Anot jos, Amerikos valdžia ieško tiek Rusijos, tiek Kinijos "pažeidžiamiausių taškų".
"Kalbant apie Rusiją, kalbame apie JAV norą kištis į tarptautinį Rusijos karinės pramonės komplekso bendradarbiavimą su partneriais iš kitų šalių, blokuoti prieigą prie užsienio komponentų. Amerikos pusės bandymai pakenkti taikiam Rusijos bendradarbiavimui civilinės aviacijos srityje yra dar akivaizdūs", — pabrėžė ji.
Be to, ji pridūrė, kad Kinijos atžvilgiu naudojama kitokia strategija. KLR yra visiškai savarankiška gamybos bazės požiūriu, tačiau jai reikia rusiškų technologijų, kad būtų galima panaikinti atotrūkį nuo JAV karinėje srityje, sakė Panina.
"Taikydamos tokias sankcijas, JAV bando vienu metu smogti ir KLR, ir Rusijai, ir potencialiems Rusijos Federacijos partneriams trečiosiose šalyse. Šias priemones Amerika įgyvendino jau pusę amžiaus, tačiau negalima teigti, kad tokie veiksmai visada yra veiksmingi. Galų gale Amerikos spaudimas verčia tiek Rusijos Federaciją, tiek Kiniją ieškoti ir sėkmingai rasti savo technologinius sprendimus. Į Amerikos iššūkius visada yra atitinkamas atsakymas", — pareiškė ji.
Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susijungė su Rusija po referendumo pusiasalyje. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.
Rusija ne kartą patikino, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdimos nuomonės apie būtinybę panaikinti sankcijas Maskvai.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų balsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.
Rusijos vadovybė ne kartą pažymėjo, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas "visiems laikams".
