Tačiau gyventojų vakcinacijos klausimas išlieka pirmoje darbotvarkės vietoje. Tam jau buvo skirtos lėšos, vyksta derybos su gamintojais dėl vakcinos įsigijimo. Bet patys Lietuvos gyventojai pasiskirstė į skiepų oponentus ir šalininkus. Iš tiesų, ilgalaikės vakcinos nuo koronaviruso pasekmės, galinčios paveikti jau egzistuojančias žmonių ligas, vis dar nėra visiškai žinomos.
— Elvyra, girdėjau, kad tau prieš mėnesį buvo diagnozuotas koronavirusas. Kaip susitvarkei su liga?
— Viskas buvo taip, kaip aprašė gydytojai ir užsikrėtusieji. Skonio ir kvapo praradimas, sąnarių skausmas ir karščiavimas penkias dienas. Laimei, kaip sakė gydytojai, patyriau lengvą koronaviruso formą, ir, kaip parodė rentgeno nuotrauka, mano plaučiai nebuvo labiau paveikti nei dėl paprastos plaučių uždegimo. Bet ar organizme atsirado antikūnų, ar ne, dar nežinau. Tam reikia atlikti atskirą tyrimą, o kadangi gydymo įstaigos dabar yra pilnos, jie man liepė kol kas palaukti.
— O man kelia nerimą vakcinacijos klausimas. Aš nepasigavau koronaviruso. Bendravau su užsikrėtusiu asmeniu, tačiau testas parodė neigiamą rezultatą. Ir dabar man neramu, ar skiepytis, ar ne, kai vakcina pasirodys Lietuvoje. Atidžiai stebiu žiniasklaidos informaciją apie skirtingas vakcinas — rusų, amerikiečių, europiečių. Ir kuo daugiau klausausi ir skaitau, tuo blogiau.
— Aš irgi apie tai galvoju. Juk pakartotinės ligos atvejai jau užfiksuoti. Tai reiškia, kad net jei ir susidarė antikūnai, nėra šimtaprocentinės garantijos, kad daugiau nebeužsikrėsiu šia infekcija. Nenorėčiau vėl patirti šį košmarą. Net ne tiek dėl fizinės, kiek dėl emocinės būsenos. Juk prisimink, kaip prieš pusmetį, per pirmąją bangą, žmonės išsigando. Koronaviruso infekcija buvo suvokiama beveik kaip tikra mirtis. Na, kaip AIDS savo laiku.
— Taip, aš prisimenu AIDS baimę praėjusio amžiaus 90-aisiais. Tada daugelis paprasčiausiai atsisakė lytinių santykių, bijodami pasigauti šią mirtiną ligą. O dabar kažkaip nieko nerašo apie AIDS. Ar jis dingo? Kažkaip keista. Gal pamiršime ir koronavirusą?
— Nesvajok, jau sakė, kad bus trečia ir ketvirta bangos. Ir šioje situacijoje aš dar labiau nerimauju dėl savo, o dėl savo tėvų sveikatos. Mano mama turi rimtų virškinimo problemų, o tėvas serga vėžiu. Jei staiga susirgtų koronavirusu, tai gali jį nužudyti. Bet vakcina yra lengvos formos ligos skiepijimas. O kur dar garantija, kad tėvo organizmas, nusilpęs po chemoterapijos, susitvarkys net su lengva forma. Štai kodėl mūsų šeimoje taip atsargiai vertina ne tik virusą, bet ir skiepus. Bet, kaip girdėjau per televiziją, skiepai gali sukelti komplikacijų. O ką tada daryti?
