Guaido, Navalnas, Tichanovskaja ... Saakašvilis klaidžioja po buvusias sovietines respublikas. Šios pavardės jau tapo bendriniais daiktavardžiais. Nepavykę valstybės perversmai pagal senuosius Šarpo (Gene Sharp, Amerikos visuomenės veikėjas, pagarsėjęs knygomis apie nesmurtinės kovos su autoritariniais režimais metodus) modelius provokuoja jų lyderius reikalauti "puotos pratęsimo" naujose realijose. Kol kas nesėkmingai, tačiau priešo gynybos silpnybių ieškoma toliau.
Svetlana Tichanovskaja buvo įtraukta į įtakingiausių moterų šimtuką, skelbia Vakarų žiniasklaida. Tai yra namų šeimininkė, kurios, išskyrus vyrą ir drauges, prieš keletą mėnesių niekas nepažinojo. O Lietuvoje advokato padėjėja, su nebaigtu magistro laipsniu, netrukus taps teisingumo ministre. Bet atidžiau pažiūrėjus paaiškėja, kad ne viskas taip paprasta. Tikrieji valstybių valdovai slepiasi už paklusnių nemokšų. Politikos keistuolių lūpomis jie sako tai, ko negalima pasakyti diplomatine tarpvalstybinio bendravimo kalba.
Kas prieš porą metų galėjo atvirai paskelbti Baltarusijos, nepriklausomos valstybės, JT narės, jėgos struktūras "teroristinėmis organizacijomis"? Kvailystė, sakote? Tačiau į šias nesąmones Europoje pradėta žiūrėti rimtai. Tokias nesąmones ištariantys asmenys sulaukia rankos paspaudimų aukščiausiuose kabinetuose.
Taigi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kalbasi su Svetlana Tichanovskaja kaip su valstybės vadove, sėdinčia baltai raudonai baltos vėliavos fone, o Aleksandrą Lukašenką vadina tik "neteisėtu prezidentu".
"Lietuva aktyviai remia Baltarusijos pilietinę visuomenę, kovojančią už demokratines vertybes ir žmogaus teises. Matome, kad esama situacija nesikeičia. <…> ES sprendimas išplėsti sankcijas įtraukiant institucijas ir bendroves, kurios prisideda prie vykdomų represijų bei finansiškai remia režimą, yra teisingas žingsnis, kurį raginame kuo greičiau įgyvendinti", — teigė Nausėda.
Tai yra, Lietuva žada ir toliau remti protesto veiksmus prieš oficialią Baltarusijos valdžią. Anksčiau po tokių "Lžedmitrijaus kurstymų" baltarusių kariai jau stovėtų prie Lietuvos pilių sienų. Šiais laikais viskas yra daug sudėtingiau. Branduolinės katastrofos perspektyva sulaiko pasaulio galiūnus. Tai leidžia juokdariams iš politikos atrišti liežuvį ir išprovokuoti priešą jėgos atsakui.
Šiandien Lietuva, pasislėpusi po NATO skėčiuo, vaidina keistuolės valstybės, kuriai "Briuselio kabinetai" patiki sakyti tai, ką patys pasakyti bijo, vaidmenį. Juk neduok Dieve, jei Rytų nervai neišlaikys, tai lietuviai pirmieji sulauks smūgio per galvą, o ne jų Europos ir užsienio kuratoriai. Jie turės laiko atsiprašyti ir pasakyti: "Jūs mus nesupratote!" Bet lietuviams "drąsuoliams" bus bėda.
Kaip sakė filmo "Briliantinė ranka" kontrabandininkas Liolikas: "Mušiu atsargiai, bet stipriai!" Ar jums to reikia, lietuviai?
Štai Aleksandras Grigorjevičius dar kartą maloniai tiesia jums ranką, nepaisant jam adresuotų įžeidimų. Jis sako, kad nori draugauti, o ne kovoti su Vakarais ir toliau vykdyti daugialypę užsienio politiką. Pasirengęs dalytis pigia elektra iš Astravo AE ir perkrauti savo krovinius per Klaipėdos uostą. Geras žmogus, o jūs jį vadinate tironu ir kraujasiurbiu. Be to, dar grasinate blokuoti valstybinių bankų sąskaitas ir taikyti sankcijas didžiausioms valstybinėms įmonėms. Ne kaimyniškai visai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
