VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Donaldas Trampas sutiko perduoti valdžią JAV, jei rinkikų kolegija pripažins Džo Baideno pergalę. Tačiau prieš išvykdamas, anot žiniasklaidos, jis yra pasirengęs kariauti su Iranu. Invazijos priežastis yra branduolinė programa, kuri buvo atnaujinta po žlugusio "branduolinio susitarimo". Amerikiečiai ketina įtraukti Tel Avivą į spaudimą Teheranui. Kaip tai paveiks Artimųjų Rytų situaciją, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
Padidėjęs Trampo užsidegimas
"Donaldas Trampas gali įsakyti smogti Iraną, todėl Izraelio ginkluotosios pajėgos turėtų pasiruošusios. Izraelio valdžiai svarbu suprasti laikotarpio iki Džo Baideno inauguracijos sudėtingumą. Kadenciją baigiantis Amerikos lyderis ne kartą kėlė klausimą, kaip sunaikinti urano sodrinimo gamyklą Natanze" — rašė internetinis leidimas "Axios", remdamasis Izraelio šaltiniais.
Trampas, kaip mano naujienų svetainės pašnekovai, sumanė prevencinį smūgį prieš Teheraną po to, kai TATENA paskelbė eilinią ataskaitą apie Irano branduolinės programos plėtrą. Joje sakoma, kad po to, kai Islamo Respublika atsisakė laikytis Bendrojo visapusiško veiksmų plano (JCPOA) sąlygų, šalis padidino labai prisodrinto (ginklams tinkamo) urano atsargas. Prezidento pasipiktinimas neturėjo ribų, tačiau Mike'as Pence'as ir Maikas Pompėjas įtikinėjo jį nesijaudinti, pranešė Amerikos pareigūnai "The New York Times". Trampui buvo pasakyta, kad smūgis Iranui sukels nereikalingą smurto eskalavimą.
Patvirtintų duomenų apie Amerikos planus nėra. Bet Izraelis pripažino, kad jie gavo nurodymus pasirengti galimam susidūrimui. "Atsakymas gali būti pateiktas ne tiesiogiai, bet per Irano įgaliotąsias pajėgas Sirijoje, Gazos ruože ar Libane", — aiškino jie "Axios".
Kol politikai diskutavo apie informacijos apie galimą karą patikimumą, Irane buvo nužudytas fizikas Mohsenas Fachrizade. Vakarų žvalgybos tarnybos jį pavadino "Irano bombos tėvu". Buvo tikima, kad fizikas yra atsakingas už Irano branduolinę programą. Teheranas nedelsdamas apkaltino Izraelį nužudymu ir pažadėjo atkeršyti. Benjaminas Netanyahu nepaisė iraniečių pareiškimų.
Prieškariniai rūpesčiai
Informacijos apie išpuolio prieš Iraną grėsmė būtų nepastebėta, jei nebūtų buvę ankstesnių įvykių. Neseniai JAV į Vidurinius Rytus perdislokavo strateginius bombonešius B-52H Stratofortress. JAV centrinė vadovybė (CENTCOM) teigė, kad karo lėktuvai į regioną atvyko "tramdyti agresijos ir palaikyti sąjungininkų".
Vašingtonas nepaaiškino, kiek bombonešių jis atsiuntė ar kurioje šalyje jie buvo dislokuoti. Išaiškėjo teorijos, kad naikintuvai, kaip ir praėjusią žiemą, dabar yra lėktuvų bazėje Diego Garcia, Britanijos saloje Indijos vandenyne.
Tada karo su Iranu atveju ten buvo dislokuoti šeši bombonešiai. Ginkluoto susidūrimo priežastis buvo amerikiečių Irano armijos elito padalinio — Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) vado Qasem Soleimani nužudymas. Teheranas pažadėjo atkeršyti.
Amerikiečių taikiniai regione buvo atakuojami ištisus metus. Bet tiesioginio susidūrimo nebuvo. Be to, amerikiečiai pradėjo mažinti savo buvimą ir išvesti kariuomenę. Tai sukėlė nerimą tarp šalių, besiribojančių su Iranu. Jie pripažino, kad JAV kontingentas yra tam tikras buferis nuo grėsmių, o svarbiausia — tai sulaiko Teheraną.
Derybos — slaptos ir atviros
Didėjantis Irano autoritetas Viduriniuose Rytuose labiausiai jaudina Izraelį. Po JAV ir Irano žiemos eskalacijos etapo Tel Avivas skambino pavojaus varpais. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pasiūlė, kad Teheranas ketina atkeršyti ne tik amerikiečiams, bet ir žydų valstybei. Ir jis perspėjo, kad veiks aktyviai.
Persijos įlankos monarchijos taip pat bando suvaržyti Irano įtaką Viduriniųjų Rytų reikalams. Žlugus Saddamo Husseino režimui Irake, Islamo Respublika bandė perimti regiono lyderio vaidmenį. Arabai sunerimo. Šiitinis ajatolų režimas yra nepriimtinas jų sunitų tradicijoms.
Siekdamos užkirsti kelią Irano vaidmens stiprinimui regione, 2000-ųjų viduryje arabų monarchijos pradėjo neoficialias derybas. Ir nors neišspręstas Palestinos klausimas trukdė atviram suvienijimui, šalys susitarė bendradarbiauti prieš Teheraną.
Stebėtojų teigimu, tylią sąveiką įrodė, pavyzdžiui, Jordanijos, Saudo Arabijos, Bahreino ir Jungtinių Arabų Emyratų pasirengimas atverti oro erdvę Izraelio aviacijai.
Donaldo Trampo prezidentavimas ir antiiraniškas požiūris sustiprino arabų ir Izraelio ryšius. Atėjęs į valdžią 45-asis JAV prezidentas paskelbė, kad spręs visas Artimųjų Rytų problemas pasinaudojęs "šimtmečio susitarimu". Jis numatė palestiniečių klausimo sprendimą "dvi valstybės dviem tautoms" principu — kartu su Izraeliu Palestina pasirodytų pasaulio žemėlapyje.
Ši iniciatyva nerado paramos arabų pasaulyje. Tačiau, pasak Persijos monarchijų, tai prisidėjo prie "Artimųjų Rytų atkūrimo". Rugsėjį Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas, tarpininkaujant amerikiečiams, užmezgė oficialius diplomatinius santykius. Tuo pačiu niekas neslėpė, kad šalių sąveika yra taktinio antiiranietiško pobūdžio.
Saudo Arabija, laikydamasi arabų pasaulio lyderio pozicijos, laikėsi atskirai nuo Izraelio. Visi žinojo apie neoficialius šalių ryšius, tačiau niekas negalėjo leisti dialogo aukščiausiu lygiu. Rijadas tradiciškai pareiškė: kol nebus išspręsta Palestinos problema, apie jokius santykius su Tel Avivu negali būti nė kalbos. Tačiau šis stereotipas taip pat žlugo.
Neseniai paaiškėjo, kad Netanyahu slapta aplankė Saudo Arabijos Neomo miestą ir vedė derybas su vainikiniu princu Mohammedu bin Salmanu. Ši žinia tapo sensacija. Jokios detalės nebuvo atskleistos. Buvo pateiktos teorijos, kad pagrindinė tema buvo Irano įtaka.
Rijadas iš pradžių neigė dialogą. Bet Tel Avivo pozicija, atsisakiusi komentuoti, daugumai šalių įrodė, kad susitikimas įvyko. Mes atkreipėme dėmesį į tai, kad derybos vyko po JAV valstybės sekretoriaus kelionės į Vidurinius Rytus. Maikas Pompėjas dar kartą bandė sutaikyti regiono valstybes ir kalbėjo apie Irano grėsmės rimtumą.
"Palikti po savęs aljansą"
"Izraelis nenori pradėti tiesioginio karinio susidūrimo su Iranu. Tačiau paslėpta konfrontacija vyksta visuose frontuose. Islamo Respublika stiprina savo karinį buvimą Sirijoje palei Izraelio sienos perimetrą. Kitas kaimynas Libanas iš tikrųjų yra Irano vasalas. Teheranas rimtai veikia Gazos ruože, finansuoja "Hamas". Iš esmės, Iranas yra prie visų Izraelio sienų", — sako buvusi Kneseto narė ir Herzliya tarpdisciplininio instituto Izraelyje ekspertė Ksenija Svetlova.
Slaptą Netanyahu vizitą į Saudo Arabiją ji vertina atsižvelgiant į artėjantį valdžios pasikeitimą JAV. "Kiekviena nauja Amerikos administracija koreguoja savo požiūrį į Vidurinius Rytus. Gali būti, kad Netanyahu ir bin Salmanas aptarė, kaip palaikyti koordinavimą Irano atžvilgiu vadovaujant Baidenui. Nors nemanau, kad demokratų prezidentas priešinsis tokiems ryšiams. Nuo Barako Obamos laikų amerikiečiai laikosi pasitraukimo iš regiono kurso. Palikti po savęs bent arabų ir izraeliečių aljansą, atlaikantį Irano grėsmę — taip pat yra JAV interesai", — mano Svetlova.
Pripažinti Trampo klaidas
MGIMO tarptautinių tyrimų instituto analitikas Adlanas Margoevas įsitikinęs, kad Iranas žino apie arabų ir Izraelio sąveiką. Eksperto teigimu, Teherane santykių užmezgimas tarp arabų šalių ir "sionistinio režimo" laikomas "Palestinos išdavyste". Kritikuodami Saudo Arabijos, JAE ir Bahreino ryšius su Izraeliu, Irano valdžia vis dar nėra suinteresuota sustiprinti konfrontaciją.
Anot Margoevo, Teheranas tikisi, kad pasikeitus administracijai Jungtinėse Valstijose, sumažės anti-Irano retorika. "Irano valdžia ragina Baideną pripažinti Trampo klaidas ir atgaivinti JCPOA. Ekspertų lygmenyje demokratai jau diskutuoja apie tai, tačiau praktiškai viskas nėra taip paprasta. Sunku nustatyti net veiksmų tvarką. Pavyzdžiui, Iranas reikalauja atšaukti sankcijas. Bet tada reikia patvirtinti, kad Teheranas laikosi JCPOA sąlygų. Islamo Respublika paaiškina, kad branduolinis susitarimas šiandien nėra visiškai įgyvendinamas tik todėl, kad amerikiečiai pirmieji iš jo pasitraukė. Kaip sugrįžti į JCPOA, kad mechanizmas veiktų lygiagrečiai, yra atviras klausimas", — sakė Margoevas.
Jis pripažįsta, kad Baidenui nebus lengva panaikinti Trampo antiiranietiškus sprendimus. Kadenciją baigianti administracija ir jos šalininkai paskelbė itin neigiamą Irano politikos vertinimą, panaikindami teigiamą derybų patirtį ir trumpą branduolinio susitarimo laikymosi laikotarpį. Tačiau ekspertas įsitikinęs, kad eskalavimo iki karinio konflikto lygio pavyks išvengti.
