VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė, praneša Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Iš visų žinomų "partizaninių" slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi. Netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas.
Iki šiol buvo manoma, kad slėptuvė užėmė tik taip vadinamo papečkio erdvę ir buvo sunaikinta. Archeologiniai tyrimai paneigė šią versiją.
Antano Kraujelio palaikai surasti 2019 metų birželio 13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuotų ir vykdytų archeologinių tyrimų metu Vilniaus Našlaičių kapinėse. Palaikai surasti po kelių dešimtmečių A. Kraujelio artimųjų, istorikų ir archeologų vykdytų paieškų.
Kraujelis-Siaubūnis tapo "Lietuvos partizanų" judėjimo nariu 1948 m. Jis nusišovė 1965 metų kovo 17 dieną, kai jį apsupo KGB pareigūnai. Jo palaikai buvo ieškomi kelis dešimtmečius.
Lietuvoje "partizanais" taip pat laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikusios ginkluotosios grupuotės, veikusios respublikoje 1940–1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis jų, kurie buvo prieš sovietų valdžią, veikė nacistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje, taip pat žudant civilius ir sovietų partijos darbuotojus.
Tuo pat metu Lietuva dažnai kritikuojama dėl nacių bendrininkų šlovinimo ir istorijos iškraipymo — ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje.
Lietuvoje heroizuojami "miško broliai" — jiems statomi paminklai, kabinamos atminimo lentos, jų garbei įvardijamos gatvės. Tie, kurie ginčija oficialią valdžios institucijų versiją apie nacionalistų veiksmus, yra persekiojami.