VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Pasirodžius informacijai, kad gruodžio pradžioje planuojama atnaujinti "Nord Stream-2", pasklido ir žinios, jog kalbama būtent apie vamzdyno tiesimą Vokietijos ruože. O tai, pasak Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Nacionalinio energetinio saugumo fondo eksperto Stanislavo Mitrachovičiaus, įrodo, kad ir Danija ilgai negalės priešintis vamzdyno tiesimui.
Anksčiau pranešta, kad "Nord Stream 2 AG", "Nord Stream-2" operatorius, gruodžio 5 dieną atnaujins "Nord Stream-2" tiesimą ir, tikėtina, tam naudos "Akademik Čerskij" laivą.
Atsakydama į RIA Novosti klausimą, įmonė "Nord Stream 2 AG" sakė: "Laivas, kuris bus naudojamas, bus įvardytas vėliau. Mes laiku pranešime apie savo planus". Įmonė, paklausta apie planuojamo darbo pradžios datą, teigė, kad šiuo metu negali komentuoti tolesnės informacijos.
"Svarbiausia mūsų užduotis — likusio dujotiekio nutiesimas, tai yra vamzdžių klojimas išskirtinėje Danijos ekonominėje zonoje. Tai greičiausiai nutiks pasibaigus šaltojo laikotarpio audroms. Reikės derėtis su Danija dėl dujotiekio draudimo ir sertifikavimo. Manau, kad su partnerių iš Vokietijos parama mes galų gale užbaigsime šį darbą. Danija taip pat negali amžinai būti ta šalis, kuri priešinasi vokiečių iniciatyvoms. Vis dėlto Vokietija yra labai svarbi žaidėja Europos Sąjungoje, Danija yra mažiau reikšminga šalis pagal politinę įtaką", — interviu Sputnik Lietuva sakė Mitrachovičius.
Mitrachovičius mano, kad Rusijai reikalinga treniruotė, nes jai niekada neteko atlikti tokio darbo.
"Kol kas darbai bus vykdomi Vokietijos ruože. Labiausiai tikėtina, kad ten bus atliekami tam tikri papildomi darbai, kad Rusijos laivai pasitreniruotų kloti vamzdžius. Dar juk niekada nebuvome kloję tokio didelio diametro vamzdžių tokiame gylyje", — teigė ekspertas.
Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".
Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu.
Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".
Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.
Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.
Prieš dujotiekio tiesimą pasisako JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.
