Pasirodo, kad prezidentas atvirai pasipriešino valdančiajai koalicijai Ministrų kabineto formavimo klausimu.
— Andriau, ar girdėjai naujienas? Mūsų prezidentas išdrįso pasipriešinti liberalių konservatorių valiai! Susitikęs tik su puse būsimos vyriausybės kandidatų į ministrus, jis jau paskelbė, kad kai kurių kandidatūroms gali nepritarti. Kas, tavo manymu, neatitinka griežtų kriterijų?
— Mariau, man tai kelia nuostabą. Ar tikrai prezidentas mano, kad jo svoris Lietuvos politiniame elite yra toks didelis, kad jis gali nepaklusti patiems konservatoriams? Jam jau keletą kartų buvo nurodyta "jo vieta" žurnalistų lūpomis. Matyt, jis vis dar nesupranta, kas namuose šeimininkas! Taip galima ir iki naujos apkaltos prisižaisti. Prisimink, kaip greitai buvo "suvystytas" užsispyręs Rolandas Paksas.
— Na, tu jau apie apkaltą pragydai. Šiandien ne tie laikai. O Gitanas Nausėda — ne Rolandas Paksas, kuris prezidentavimo metu jau turėjo didžiulę politinę patirtį. O ką matė ir žinojo SEB banko prezidentės patarėjas Nausėda? Taip, jis paprasčiausiai tyliai bus pašauktas į patriarcho kabinetą ir pakaks vieno Vytauto Landsbergio žvilgsnio, kad prezidentas ateityje "viską suprastų" ir "elgtųsi teisingai", jei nori iki kadencijos pabaigos ramiai sėdėti prezidento rūmuose. Būsimasis užsienio reikalų ministras, karūnuotas patriarcho anūkas Gabrielius Landsbergis, taip pat pasakys, su kuo jis turėtų pasitarti prieš kalbėdamas ES ir NATO aukščiausiojo lygio susitikimuose. Taigi, kas ir koks bus ministras, priklauso ne nuo jo. Mes turime parlamentinę respubliką, kurioje yra tik nedidelės prezidento privilegijos. O viską valdo valdančioji koalicija.
— Tai tu nori pasakyti, kad nepilno išsilavinimo Evelina Dobrovolska bus paskirta teisingumo ministre, o Danius Kreivys, kuris anksčiau buvo įtariamas dėl korupcijos, bus paskirtas energetikos ministru? Na, jei taip atsitiktų, atėjo laikas atsisakyti Konstitucijos ir pavadinti Lietuvą Landsbergių šeimos monarchija. Tuomet Vytautą Landsbergį dar prieš iškeliaujant į kitą pasaulį teks karūnuoti Katedroje, o anūkas Gabrielius bus pavadintas "įpėdiniu" su teise perleisti karūną savo palikuonims.
— O ką, gera idėja. Kam tie spektakliai su kažkokiais rinkimais, kurių rezultatus taip lengvai galima nuspėti. Taigi ir gerbiamai didžiajai Amerikai galima patarti pakeisti valstybės sistemą. Tiesa, jie neturi tokio puikaus žmogaus kaip Vytautas Landsbergis.
— Kaip ne? Yra! Džordžas Sorošas — kuo ne kandidatas į Amerikos imperatoriaus sostą?
