Didžiosios Britanijos valdžia išėjo palaikydama Sandraugos valstybę, žadėdama "apginti savo pagrindinius interesus ir vertybes", o JAV, atstovaujamos ambasadorės Kanberoje, apkaltino Pekiną "dezinformacijos skleidimu pasitelkus suklastotus vaizdus ir veidmainiškus pareiškimus".
Tokią smurtinę Vakarų reakciją sukėlė "šlykštus" — Australijos ministro pirmininko Skoto Morisono (Scott Morrison) žodžiais tariant — oficialaus KLR Užsienio reikalų ministerijos atstovo įrašas su koliažu, kuriame pavaizduotas Australijos kareivis, laikantis peilį prie vaiko kaklo. Kinijos diplomatija taip pat nesilaikė ceremonijų, sakydama, kad ją "sukrėtė civilių ir kalinių žudynės Afganistane", ir reikalavo, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
Norint suprasti besivystančio konflikto esmę ir sunkumą, prasminga kreiptis į įvykius, nuo kurių viskas prasidėjo.
Abiejų šalių santykiai prieš porą metų atšalo. Australija, kaip laikinai einanti Vakarų pareigas Azijos regione, visuomet suvokė jai patikėtos atsakomybės mastą ir savo misiją vykdė išdidžiai. Taigi, kai Donaldas Trampas Kiniją pavertė pagrindiniu savo užsienio politikos taikiniu, Kanbera atsidūrė priešakyje prasidėjus ekonominiam ir politiniam karui — ir su entuziazmu puolė į kovą.
2018 metais Australijos valdžios institucijos, remdamosi nacionalinio saugumo problemomis, sumažino "Huawei" prieigą prie 5G diegimo šalyje. Vėliau jie taip pat nepraleido nė vienos akistatos.
Australija apkaltino Kiniją žmogaus teisių pažeidimais Sindziango uigūrų autonominiame regione ir pažadėjo ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ji taip pat ėmėsi daugybės priemonių palaikydama protestus Honkonge ir Kinijos "nubaudimą" už veiksmus, atkuriančius tvarką jos ypatingame administraciniame regione. Kaltinimai Kinijos valdžios institucijoms dėl informacijos apie COVID-19 kilmę ir paplitimą slėpimo turėjo labai neigiamą poveikį abiejų valstybių santykiams.
Šių metų pavasarį Pekino kantrybė buvo galutinai išeikvota, ir jis ėmėsi priemonių apšviesti kaimynę. Pasirinkta akivaizdžiausia kryptis — ekonomika.
Iš pradžių Australijos eksportuotojams kilo problemų dėl atskirų prekių siuntų ir konkrečių gamintojų — medienos, medvilnės, jautienos, akmens anglių ar omarų. Tada buvo įvestos sisteminės priemonės: visų pirma įvesti 80 % miežių tarifai. Ir prieš kelias dienas kinai patyrė "triuškinamą smūgį" — prekybos ministro Saimono Birmingemo (Simon Birmingham) žodžiais — vyndarystei: Australijos vyno importo muitai buvo išpūsti iki dangaus ir dabar svyruoja nuo 107,1 iki 212,1 procento. Taip yra nepaisant to, kad šiemet ten buvo 39 procentai Australijos vyno eksporto.
Dabar Australijos valdžia yra skandalinga, skundžiasi PPO ir kaltina Pekiną politiškai motyvuotais "nesąžiningais, nepagrįstais" sprendimais.
Būtent tuo metu įvyko istorija apie Australijos karo nusikaltimus Afganistane — ir Pekino reakciją į tai.
Esmė ta, kad antrą savaitę Australijoje siautėjo didžiulis skandalas. Ten buvo paskelbta ataskaita, pagal kurią nuo 2005 iki 2016 metų nacionalinių elito specialiųjų pajėgų SASR kariai, vykdydami tam tikrą "krikšto krauju" ritualą, žiauriai nužudė kelias dešimtis taikių afganistaniečių, įskaitant moteris ir nepilnamečius. Tai yra, mes kalbame apie karo nusikaltimus ne kaip apie atskirus įvykius, bet kaip apie išpuoselėtą sistemą.
Beje, kyla logiškas klausimas: kaip aukšto rango karininkų (o gal ir politikų) ratai žinojo apie jos egzistavimą ir net daugelį metų ją pridengė?
Tiesą sakant, būtent į šį apreiškimą Kinijos užsienio reikalų ministerija atsakė paskelbdama Twitter koliažą, kuriame pavaizduotas Australijos kareivis su peiliu prie vaiko gerklės ir kuris sukėlė isteriją ultragarso dažniu tiek Kanberoje, tiek kitose Vakarų sostinėse.
Tokioje Vakarų reakcijoje nėra nieko iš esmės naujo. Jie tradiciškai imasi skaudžių veiksmų, matydami kėsinimąsi į jų, kaip pasaulio politinių lyderių, monopolinį statusą ir moralinį standartą.
Įdomiausia visame tame, kas vyksta, yra pačios Australijos pozicija. Daugiau nei vienerius metus ji vykdė politiką, kuri buvo aiškiai priešiška didžiajam kaimynui, o dabar ji nuoširdžiai sumišusi ir pasipiktinusi neteisybe, kuri daroma, kuomet kaip atsakas ėmė sklisti jautrūs smūgiai.
Tuo tarpu Pekinas visiškai neslepia savo jausmų ir ketinimų. Prieš porą savaičių Kinijos ambasada į Australijos spaudą nutekino dokumentą, kuriame išvardyta keturiolika punktų, kurie nuodija dvišalius santykius. O neįvardytas pareigūnas žurnalistams tiesiai šviesiai pasakė, kad "jei padarysite Kiniją savo prieše, Kinija taps jūsų prieše".
Šis Kinijos žingsnis yra akivaizdus bandymas kreiptis į sveiką Australijos valdžios nuovoką.
Mūsų šalis turi daug didesnę patirtį tokiais klausimais ir gali drąsiai rekomenduoti savo Kinijos partneriams nepuoselėti tuščių vilčių.
Daugelį metų Rusija stebėjo panašų elgesį iš kai kurių savo kaimynų, pavyzdžiui, Baltijos šalių. Tik praėjusią savaitę Latvijos transporto ministerija kreipėsi į Maskvą su prašymu sustabdyti tranzito srauto sumažėjimą, kuris šiemet žlugo — tai yra tinkamiausias žodis tokiomis aplinkybėmis — iškart 56 procentais.
Tačiau nėra nė menkiausios abejonės, kad net ir visiškai sužlugdžiusios savo ekonomiką, mūsų kaimyninės Baltijos šalys nepakeis savo rusofobiškos politikos į subalansuotesnę ir protingesnę.
Vargu, ar Kinija turėtų tikėtis, kad australai pakeis ideologinę kryptį, nes, smarkiai pasipiktinę klausdami "kodėl mes?", jie tikrai nuoširdžiai nesupranta, kodėl.
