VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. 1991 metų gruodžio 8 dieną Belovežo girioje Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas ir Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius pasirašė Belovežo susitarimą dėl NVS įkūrimo ir TSRS pabaigos. Apie tai — Sputnik radijo autoriaus Vladimiro Byčkovo straipsnyje.
Buvęs artimiausias Jelcino bendražygis Michailas Poltoraninas jau mūsų laikais viename iš interviu, paklaustas, kokį vaidmenį Jelcinas atliko rengdamas Belovežo sutartį, sakė: "Jelcinas atliko lemiamą vaidmenį. Jam nieko nebuvo gaila. Jam nerūpėjo... kad tik liktų valdžioje. Jis susidraugavo su Gorbačiovu, kuriam apskritai buvo į viską nusispjaut, ir jie tik "piešė" tarpusavio kovą. Bet iš tikrųjų nebuvo kovos! Jie tiesiogine to žodžio prasme tarėsi naktimis".
Savo ruožtu Gorbačiovas atsisakė Sąjungos pozicijos tarptautiniu lygiu. 1989 metų gruodžio 3 dieną per susitikimą Maltoje jis ir prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, kad TSRS ir JAV nebėra priešininkės. Ši diena įėjo į istoriją kaip oficiali šaltojo karo pabaigos data. Nors daugelis dabartinių politologų šio susitikimo rezultatus vadina "politiniu Černobyliu". Bušas vyresnysis, vos susipažinęs su Gorbačiovu 1985 metais, sakė: "Mūsų užduotis yra ne padėti jam, o veikti JAV interesais, siekiant paveikti jo politiką mums reikalinga linkme". Tuometinis JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) pasiūlė pasirinkti kursą Rytų Europos reintegracijai su Vakarų Europa be TSRS. Tuo tarpu buvo pažadėta, kad Gorbačiovas nenaudos pokyčių Rytų Europos valstybėse Tarybų Sąjungos saugumo interesų nenaudai.
Prieš susitikimą Maltoje prezidento administracijos vadovas Džonas Sununu (John Sununu) atvirai pasakė: "Mes smarkiai suduosime [Gorbačiovui] ... jis skris kūlversčiais". Bušas Vyresnysis buvo dar aforistiškesnis: "Teisingai. Mes užgriūsime juos kaip įsilaužėlių gauja!"
Amerikiečiai jautėsi nesaugūs dėl sovietų lyderio pozicijos. Todėl netrukus po Maltos valstybės sekretorius Džeimsas Beikeris (James Baker) susitikime Maskvoje su Gorbačiovu jau pradėjo sakyti, kad JAV pasisako už "vieningą Vokietiją kaip NATO narę, o ne neutralią". Tuo tarpu Beikeris patikino, kad NATO jurisdikcija nebus išplėsta į Rytus "nė per centimetrą nuo dabartinių pozicijų".
Politikos analitikai teigia, kad Gorbačiovas tikėjo, jog mainais už nuolaidas gaus Vakarų šalių finansinę pagalbą. Tačiau 1991 metų liepos mėnesį G7 aukščiausiojo lygio susitikime Londone Bušas vyresnysis šias svajones sutriuškino. Neva šiuo klausimu nėra "aiškumo". Remiantis jo atsiminimais, Gorbačiovas paliko Londoną prislėgtas. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Brentas Skaukroftas (Brent Scowcroft) situaciją apibūdino taip: "Gorbačiovas atėjo pasiimti to, kas, jo manymu, jam priklauso... Tarsi pats nesuprastų problemų rimtumo". Tai Bušas vyresnysis tik pažymėjo: "Atrodo, kad vaikinas sutriuškintas, ar ne?"
Bet grįžkime prie Belovežo girios susitarimo. Pasak Poltoranino, "Jelcinas prezidento idėją iš Amerikos parsivežė dar 1989 metais. Daug darbo buvo padaryta su mūsų politikais Jungtinėse Valstijose. O Jelcinas labai pasidavė įtakai".
1991 metų birželio mėnesį uždarame TSRS Aukščiausiosios Tarybos posėdyje KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas paskelbė, kad šalyje veikia mažiausiai 2 200 priešo įtakos agentų. TSRS žlugdymo darbus atliko galingos pajėgos, įsikūrusios užsienyje. Tai atvirai pareiškė Džordžas Bušas:
"Pasiekta didžiausia pergalė prieš TSRS, ir, tarp kitko, jos vidinės opozicijos rankomis"...
Jelcinas knygoje "Prezidento užrašai" apibūdina savo jausmus "TSRS laidotuvių Beloveže" metu: "Staiga atsirado kažkokios laisvės, lengvumo jausmas... Aš jaučiau širdyje: didelius sprendimus reikia priimti lengvai..."
Tai buvo lengvas sprendimas. Šventė su didele puota. Prisiminimuose Bušas vyresnysis rašė, kad Jelcinas jam paskambino tiesiai iš medžioklės namelio Belovežo girioje ir pasakė: "Gorbačiovas dar nežino šių rezultatų... Mielasis Džordžai... Tai nepaprastai, nepaprastai svarbu. Atsižvelgdamas į jau susiklosčiusią tradiciją tarp mūsų, negalėjau laukti net dešimties minučių, kad jums nepaskambinčiau".
Man suprantamas tavo amžių liūdesys,
Belovežo giria, Belovežo giria...
