Vokietija suderino dujotiekio tiesimą savo vandenyse, sprendimas buvo priimtas Vokietijos federaliniame laivybos ir hidrografijos biure (BSH). Vis dar laukiama prašymo tęsti darbus kitais metais.
Sputnik pristatė vaizdo įrašą, kuriame išsamiai aprašytas projektas.
"Nord Stream-2" numato dviejų dujotiekio linijų statybas, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus. Jos bus nutiestos palei Baltijos jūros dugną per Rusiją, Suomiją, Švediją, Daniją ir Vokietiją.
Vienintelis akcininkas iš Rusijos yra "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — iš viso finansuoja projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.
"Nord Stream-2" turi nemažai priešininkų. Jungtinės Valstijos aktyviausiai kovoja su projekto įgyvendinimu, nes reklamuoja savo suskystintas gamtines dujas ES. Taip pat dujotiekį kritikuoja Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija, kurios dujotiekio statybą laiko politiniu projektu.
Jungtinės Valstijos 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti tiesimą. Šių metų spalio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas, įtraukdamas laivų paslaugų įmones, dalyvaujančias tiesiant vamzdyną.
Projektą remia Rusija, Vokietija, Austrija ir Norvegija.
Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą sukritikavo sankcijas projektui. Berlynas pabrėžė, kad ketinama derinti tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir statybose dalyvaujančiomis įmonėmis.
