VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Konservatorių atėjimą į valdžią Lietuvoje visada lydi konfliktas su kaimynais, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
Ekspertas priminė, kad kai paskutinį kartą valstybei vadovavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), šalyje kilo ekonominė krizė ir pablogėjo santykiai su Lenkija. Vėlesniais metais tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, artima konservatoriams, susibarė su Rusija ir Baltarusija.
"Dabartinis konservatorių atėjimas į valdžią, matyt, bus pažymėtas greta jau egzistuojančio Lietuvos ir Baltarusijos konflikto, konfliktu su Latvija, kuris susijęs su Baltarusijos atominės elektrinės veikla ir tuo, kad Latvija nenori atsisakyti pirkti elektros energiją iš Rusijos ir taip garantuoti Lietuvai, jog BelAE pagaminta elektra nepateks į Lietuvos vidaus rinką", — pasakė jis.
Pasak Nosovičiaus, dar prieš Vyriausybės suformavimą TS-LKD partijos lyderiai aiškiu tekstu pasakė, kad jei Latvija yra ištikima Baltijos šalių vienybei, ji turėtų atsisakyti pirkti elektrą iš Rusijos.
"Aišku, kad tai yra visiškai destruktyvi pozicija ir Latvija negali tam pritarti. Tai yra, kad artimiausioje perspektyvoje mums tampa tikėtinas didelis tarpvalstybinis konfliktas tarp Latvijos ir Lietuvos", — pasakė jis.
Ekspertas neatmetė, kad oficialus Vilnius bandys kištis į kitų valstybių, ypač Baltarusijos ir Rusijos, vidaus reikalus.
"Matyt, bus iš naujo paleisti lietuviški darbo su Rusijos radikalia nesistemine opozicija formatai... Ir neatmetu galimybės, kad Šimonytės Vyriausybė gali kištis į Lenkijos vidaus politikos situaciją — kalbos, palaikančios Lenkijos opoziciją, protestuojančias lenkų moteris, prisijungimas prie kampanijos prieš abortų draudimą ir panašiai", — pareiškė Nosovičius.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino Vyriausybės, kuriai vadovauja Ingrida Šimonytė, kuri atstovauja TS-LKD partijai, sudėtį. Tą pačią dieną buvo pristatyta ministrų kabineto programa.
Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymo laikotarpį. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia apie "Rusijos grėsmę".
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Vilniumi geros kaimynystės principais. Jis pabrėžė, kad norėtų matyti tokį patį požiūrį iš kolegų Lietuvoje.
Padėtis Baltarusijoje
Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaya, kuri iškart po rinkimų išvyko į Vilnių.
Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišasi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant dabartinį prezidentą.
Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando vadovauti opozicijai.
Konfliktas tarp Vilniaus ir Minsko dėl BelAE
Baltarusijos AE yra netoli Astravo, vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energetinis blokas pasiekė 400 megavatų galią, ir elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.
Vilnius nuo pat statybos pradžios griežtai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuva negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Naujosios Lietuvos Vyriausybės programos projekte sakoma, kad Ministrų kabinetas planuoja paspartinti energijos tinklų sinchronizavimą su Europa ir tęsti Baltarusijos atominės elektrinės blokadą. Taip pat tarp tikslų yra absoliuti BelAE blokada visos Europos Sąjungos mastu.
