VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Ekonominės naudos iš "Rail Baltica" projekto įgyvendinimo klausimas jau seniai pasenęs, priešingai nei galimas geležinkelio panaudojimas karinėms reikmėms, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.
Anksčiau buvo pranešta, kad tolimesnei "Rail Baltica" projekto plėtrai Baltijos šalims skirta 214,3 mln. eurų, iš kurių ES skiria 182,1 mln. eurų.
Šalyje pagal šį sutarčių paketą bus atlikta veiklų už 34,5 mln. eurų, iš kurių 29,3 mln. eurų bus skirta iš ES fondų. Šios lėšos bus panaudotos papildomų "Rail Baltica" geležinkelio ruožų teritorijų planavimui bei geležinkelio statybai nuo Kauno link Jonavos.
Tuo tarpu, Meževičiaus manymu, įdomiausia tai, kokias sumas ES skiria.
"Europos Sąjunga vėl davė 182 milijonus. Tai yra pinigai. Tačiau greitkelio vertė siekia beveik šešis milijardus eurų. Šeši milijardai — Estijos biudžeto pajamų dalis, tai yra visos Estijos pajamos ir pervedimai, kurie skiriami iš Briuselio. Europa duoda pinigus kol kas tos infrastruktūros palaikymui ir minimaliems, sakyčiau, projektavimo darbams, kurie atliekami būsimos magistralės trasoje. Europa kol kas neduoda milijardų, o Estija, Latvija ir Lietuva, žinoma, negali nieko pastatyti be europinių milijardų. Projekto idėja buvo gauti pinigų iš Europos", — sakė ekspertas.
"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.
Bendras geležinkelio linijos ilgis šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų 392 — Lietuvoje. Tikimasi, kad kelias pradės veikti 2026 metais.
Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Kartais pasirodo informacija, kad kelio tiesimas apsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neišlaiko kritikos. Be to, neaišku, iš kur bus tie kroviniai, kuriuos planuojama gabenti geležinkeliu.
