Pasirašyta antrojo Baltijos šalių sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Strateginiams sinchronizacijos projektams skirta 720 mln. eurų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid", AST, "Elering" ir PSE pirmadienį pasirašė finansavimo sutartį su Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomąja įstaiga dėl antrojo Baltijos šalių sinchronizacijos projekto etapo finansavimo. 

Apie tai praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.

Линии электропередач - Sputnik Lietuva
Ekspertas: pasitraukusi iš BRELL Lietuva atsidurs ant išlikimo slenksčio

Pranešama, kad 720 mln. eurų, suteikti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės leis Lietuvai, Latvijai ir Estijai pradėti veikti sinchroniniu režimu su Lenkija ir kitomis kontinentinės Europos šalimis iki 2025 m. pabaigos.

Didžioji lėšų dalis, 493 mln. eurų, yra skirta "Harmony Link" jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai, dar 166,5 mln. eurų bus skirta sinchroninių kompensatorių įrengimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Likusi dalis skiriama Lenkijos tinklų modernizavimui ir plėtrai, reikalingai "Harmony Link" jungties integracijai.

Pasirašydami finansavimo sutartį, Baltijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai gauna beveik tris ketvirtadalius viso šių metų CEF biudžeto, skirto energetikos projektams, kuris siekia 979,6 mln. eurų.

Įskaitant ankstesnę 323 milijonų eurų ES paramą pirmajam sinchronizacijos etapui, programa jau viršijo 1 mlrd. eurų pagal ES finansavimą. Pirmasis etapas, kuris šiuo metu dar yra vykdomas, buvo skirtas trijų Baltijos šalių vidinių elektros tinklų stiprinimui. 

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos.

Диспечерская фирмы  Litgrid, архивное фото - Sputnik Lietuva
Arčiau pasitraukimo iš BRELL: baigta linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija

Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos".

Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Naujienų srautas
0