VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo nariai — atstovaujantis kroatams Željko Komšičius ir bosniams (slavams musulmonams) Šefikas Džaferovičius — žiniasklaidai papasakojo, kodėl atsisakė antradienį dalyvauti susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris į šalį atskrido su vizitu. Apie tai pranešė RIA Novosti.
Gruodžio 14 d. sukako 25 metai, kai Paryžiuje buvo pasirašyta Deitono taikos sutartis, kuri užbaigė kruviną karą tarp Bosnijos serbų, kroatų ir bosnių (musulmonų slavų). Vizito Bosnijoje ir Hercegovinoje metu Rusijos užsienio reikalų ministras pirmadienį aplankė Rytų Sarajevą, Bosnijos ir Hercegovinos Respublikos dalį, kur 2017 metais buvo pastatytas paminklas Rusijos Federacijos nuolatiniam atstovui JT Vitalijui Čiurkinui.
"Visiems aišku, kad ponas Lavrovas — tarp pirmųjų trijų pasaulio diplomatų. Tokią patirtį turintis asmuo visus veiksmus suplanuoja iš anksto. Tai, ką galėjome pamatyti nuo to momento, kai jis atvyko į Bosniją ir Hercegoviną — tai signalai iš jo atstovaujamos šalies", — cituoja "Federalna.ba" televizijos kanalas Komšičiaus pareiškimą trumposios spaudos konferencijos metu.
Pasak jo, Lavrovo palaikymas rezoliucijai dėl vienos iš šalies dalių — Serbijos Respublikos — karinio neutralumo prieštarauja faktui, kad tokius sprendimus galima priimti tik Bosnijos ir Hercegovinos centrinės valdžios lygmeniu. Komšičius ir Džaferovičius taip pat pasipiktino tuo, kad per Lavrovo ir Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininko, atstovaujančio serbams, Milorado Dodiko susitikimą nebuvo vėliavos ir kitų Bosnijos ir Hercegovinos valstybinių simbolių, buvo tik rusų ir serbų, pažymėjo jie.
"Mes norime draugiškų santykių su Rusija, bet taip pat norime, kad jie gerbtų Bosnijos ir Hercegovinos institucijas", — pabrėžė prezidiumo narys.
Džaferovičius visiškai palaikė Komšičiaus žodžius.
Savo ruožtu Lavrovas pabrėžė, kad Rusija nemato reikalo peržiūrėti Deitono taikos susitarimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, ypač kai tokių iniciatyvų imamasi už Bosnijos ir Hercegovinos ribų.
"Vizitas vyksta per 25 Deitono susitarimo metines. Ši sukaktis yra labai svarbi rezultatų, per ketvirtį amžiaus pasiektų, užtikrinant tvarią taiką šalyje ir regione, požiūriu", — spaudos konferencijoje sakė Lavrovas.
Pasak jo, tiek derybose Užsienio reikalų ministerijoje, tiek susitikime su Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumo pirmininku Miloradu Dodiku patvirtintas ir tvirtas Rusijos Federacijos palaikymas Deitono susitarimui, kuris užtikrina Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei garantuoja plačias konstitucines jos dviejų entitetų (šalies dalių) įgaliojimus ir trijų sudedamųjų tautų lygiateisiškumą. "Nematome reikalo peržiūrėti Deitono susitarimo, ypač kai pastebimos atitinkamos iniciatyvos ne iš Bosnijos", — pabrėžė Rusijos ministras.
Bosnija ir Hercegovina paskelbė apie atsiskyrimą nuo Jugoslavijos 1992 metais, po ko respublikoje prasidėjo karas, kuriame dalyvavo Bosnijos musulmonai (bosniai), serbai ir kroatai.
1995 metų lapkričio mėnesį Amerikos karinėje bazėje Deitone buvo priimta taikos sutartis dėl paliaubų, kariaujančių šalių padalijimo ir teritorijų atsiskyrimo, po ko pasibaigė pilietinis karas respublikoje. Dokumentas buvo pasirašytas Paryžiuje tų pačių metų gruodžio 14 dieną.
Respublikoje taip pat yra NATO būstinė. Pagal 2004 metų NATO ir Europos Sąjungos susitarimus operacija "Alfea" atlieka svarbų taikos palaikymo stabilizatorių vaidmenį pagal karinius taikos susitarimo aspektus.
