VILNIUS, gruodžio 16 — Sputnik. Lietuvos teisėjų taryba pasmerkė Rusijos tyrimų komiteto sprendimą pareikšti kaltinimus bylą dėl 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykių nagrinėjusiems Lietuvos teisėjams, rašoma tarybos pranešime.
"Teisėjų taryba yra įsitikinusi, kad nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimas dėl jų konstitucinių pareigų vykdymo negali būti toleruojamas ir pateisinamas, privalo būti pasmerktas tarptautiniu mastu", — sakoma pranešime.
Teisėjų taryba pareiškė padėką Lietuvos valdžiai, kuri ėmėsi būtinų politinių žingsnių šiam klausimui išspręsti.
"Teisėjų taryba pažymi, kad visuotinai pripažintos teisėjo nepriklausomumo garantijos draudžia bet kaip kištis į teismo vykdomą teisingumą, daryti menkiausią poveikį priimant teismo sprendimą, o taip pat ir persekioti teisėją dėl jo priimto sprendimo. Procesas Sausio 13-osios ir kitų įvykių byloje dar nėra pasibaigęs — byla nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Teisėjų taryba Rusijos Federacijos institucijų veiksmus vertina, kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę — vykdyti teisingumą", — pranešė Teisėjų tarybos spaudos tarnyba.
Taryba paprašė paramos iš užsienio instancijų — Europos teisėjų tarybų tinklo (ENCJ), Europos teisėjų konsultacinės tarybos, Europos veiksmingo teisingumo komisijos.
Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
