Vos nutilo triukšmas dėl buvusio Laisvės partijos kandidato į Seimą, Renginių industrijos asociacijos prezidento Gedimino Jauniaus deklaruojamų trijų aukštojo mokslo diplomų tikrumo, — vėl nauja suklastoto išsilavinimo istorija.
Į akiratį dėl klaidingos informacijos apie įgytą išsilavinimą pateko nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vytautas Leškevičius. Jo Ekscelencija iš diplomatinės tarnybos tyliai išleistas savo noru.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO ir vos vos netapęs krašto apsaugos viceministru Vytautas Leškevičius klastojo savo biografiją. Ponas ambasadorius su aukštų pareigūnų pagalba kruopščiai slėpė, kad neturi įgijęs aukštojo mokslo diplomo.
Net žemiausio rango diplomatui toks reikalavimas yra privalomas. Ponas Vytautas Leškevičius slapukavo kelis dešimtmečius. Leškevičius sugebėjo prezidentės dekretu net gauti nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą — aukščiausią diplomatinį rangą. Šį rangą skandalingai yra ir toliau iki šiol išlaikęs.
Krašto apsaugos institucijoms išsiaiškinus diplomato elgesį iš diplomatinės tarnybos Leškevičius nebuvo atleistas. Diplomatas tyliai išleistas savo noru.
Žiniasklaidai tai paskelbus į nepatogią padėtį buvo įstumti daug įtakingų politikų ir net atskirų institucijų. Diplomato "diplomo istoriją" buvo bandoma nutylėti. Pašvelninti, net numuilinti. Užsienio reikalų ministerija (URM) "nelegalą" ambasadorių Leškevičių dar viešai ir išgyrė.
Neatlikti jokie tarnybiniai tyrimai, nenubausti atsakingi asmenys, nepadarytos išvados. Iki šiol nepanaikintas prezidentės Grybauskaitės dekretas dėl ambasadoriaus rango.
Kai Lietuvos diplomatinė tarnyba formuojama ne karjeros, o grynai politinių pažinčių pagrindu, tai neturėtų stebinti.
Dešimtmečiais apsimetama, kad neva diplomatai — tai karjeros diplomatai. Nors karjera iš tiesų daryta tik per politinius-asmeninius ryšius.
Pono Leškevičiaus atveju buvo prisigerinta prie tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo, vėliau prie Grybauskaitės rinkimų štabo, o per tai ir prie ministro Lino Linkevičiaus.
Ko verti diplomatų patikrinimai, jeigu net ambasadorius prie NATO (!) gali veikti su suklastota biografija? Ar įtakingi, panašiais politinio protekcionizmo keliais karjerą padarę "ambasadoriaus-nelegalo" draugai ir draugės svarbiose valstybės institucijose pridengė?
Keista, kad iki šiol šia istorija nesusidomėjo Seimo atitinkami komitetai. Ar ir ten veikia globėjų ranka?
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai žadėjo, kad užbaigs praktiką, kai politikai "įdiplomatina" saviškius. Tačiau ne žodžiais, o darbais Tėvynę mylim mes!
Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, eksparlamentaras Mantas Adomėnas tampa užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio komandos ministerijoje dalimi — dirbs viceministru.
Adomėnas konservatorių partijos nariu buvo nuo 2000 iki 2018 metų birželio, kai partijos Priežiūros komitetas jį pašalino iš partijos už ryšius su koncernu "MG Baltic". Po tokio sprendimo politikas buvo palikęs ir Seimo TS-LKD frakciją, tačiau po metų — 2019 metų birželį, sulaukęs Landsbergio laiško su kvietimu, vėl prisijungė prie frakcijos narių. Šių metų Seimo rinkimuose Adomėnas į Seimą nepateko.
Adomėnas Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją, yra Kembridžo universiteto, kuriame anksčiau dėstė, filosofijos mokslų daktaras.
Ponas Adomėnas prireikus galėtų pademonstruoti savo mokslų diplomus. Jam nereikėtų aiškintis dėl išsilavinimo, kaip tai yra tekę daryti Darbo partijos lyderiui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui, buvusiam premjerui Gediminui Kirkilui, buvusiam kultūros viceministrui Dariui Mažintui, buvusiam Lietuvos ambasadoriui prie NATO Vytautui Leškevičiui, kitiems ponams ir ponioms.
Diplomuotiems tikrais diplomais naujiesiems užsienio reikalų ministrui ir viceministrui bus nelengva atkurti skaidrią diplomatų karjeros sistemą, kai daugeliu atveju paskyrimus lėmė tiesiog ryšiai, pažintys, priklausymas partijoms.
Gal šis bendrapartiečių konservatorių tandemas taps Lietuvos diplomatijos naujų kadrų politikos proveržiu? Juk kadrai sprendžia viską. O kas gali būti geriau už savus partinius kadrus?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
