VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Didžiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė "Vilniaus vandenys" pradėjo pasirengimą galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, praneša bendrovės spaudos tarnyba.
Pasirengimo tikslas — kad blogiausio scenarijaus atveju Vilniaus miestas neliktų be vandens.
Savo iniciatyva bendrovė parengė du planus: vieną — jei įvyktų branduolinė avarija ir radiacinė tarša iš Astravo AE pasiektų per Neries upę, o kitas planas, siejamas su tarša, jei ji pasiektų Vilniaus apskrities teritoriją per atmosferą.
Planų paskirtis — operatyviai sureaguoti ir atlikti prevencinius veiksmus, apsaugant ir išsaugant Vilniaus vandentiekio sistemą nuo galimo radiacinės taršos poveikio ir užtikrinant gyvybiškai būtiną dalinį paslaugos teikimą.
Kai kurios planuose numatytos prevencinės priemonės jau yra įgyvendinamossuskaičiuoti vandenviečių, nepriklausančių Neries baseinui, pajėgumai, vertinamas vandens tiekimo schemos keitimo darbų mastas — hidraulinio modeliavimo taikymas, vamzdynų sužiedinimas.
"Vilniaus vandenų" generalinis direktorius Marius Švaikauskas pažymėjo, kad tai daug darbo reikalaujantis procesas, reikalaujantis didžiulių investicijų.
"Tad labai reikia visų institucijų įsitraukimo. Taip pat ir mokslininkų, hidrogeologų, radiacinės saugos specialistų ir kitų pagalbos", — sakė jis.
Ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad Astravo AE nelaimės atveju, jeigu tarša miestą pasiektų per Neries upę, Pagirių vandenvietė užtikrintų geriamąjį vandenį Vilniaus miestui. Tačiau "Vilniaus vandenys" pabrėžia, kad Pagirių vandenvietė nėra vienintelė, esanti ne ant Neries upės baseino. Todėl Astravo AE nelaimės atveju, ji galėtų būti naudojama tik kaip vienas iš alternatyvių vandens šaltinių.
Be to, įvertinus technologinius parametrus — esančių gręžinių ir išgaunamo vandens kiekį, ši vandenvietė yra viena iš mažųjų bendrovės eksploatuojamų vandenviečių.
Iš viso bendrovė "Vilniaus vandenys" savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 34 vandenvietes.
BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.
Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Lietuva gana ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis naudodama savo turimą ryšį su Rusija.
