VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis kritiškai vertina naują biudžeto projektą ir pažymi, kad ateityje didelis biudžeto deficitas gali lemti nevaldomą skolos augimą, o dėl to gali tekti didinti jau esamus mokesčius arba sugalvoti naujus.
Pagal naują Vyriausybės pateiktą 2021 metų biudžeto projektą, planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir bus 2,1 p.p. didesnis negu pirminiais biudžetų projektais formuojamas valdžios sektoriaus deficitas.
"Turime esminį dalyką, daugiau nei 7 proc. BVP siekiantį deficitą. Tai reiškia pakankamai sudėtingą situaciją kitais metais", — spaudos konferencijoje Seime teigė Saulius Skvernelis.
Jis pažymėjo, kad toks deficitas gali lemti nevaldomą skolos augimą ateityje, o dėl to gali tekti didinti mokesčius.
"Jau penkių procentų deficitas buvo ant ribos ir biudžeto projektą teikiant Europos Komisijai reikėjo pakankamai stipriai įrodinėti, kad išlaikome finansinį tvarumą ir palaiminimą gavome. Tie 7 proc. suponuoja galimai nevaldomą skolos augimą ir dideles problemas formuojant 2022 m. biudžetą. Problemos bus labai paprastos. Reikės didinti mokesčius arba sugalvoti naujus mokesčius ir mažinti viešojo sektoriaus finansavimą, jeigu norime, kad spiralinis skolos augimas neįsuktų mūsų į pavojingą verpetą", — sakė buvęs premjeras.
Buvęs valstybės vadovas sukritikavo ir naujos Vyriausybės sprendimą iš biudžeto išimti DNR planui skirtas lėšas.
"Blogai vertinu, kad neliko DNR plano, nes bet kokiu atveju Gaivinimo fondas niekur nedingęs, abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju, matyt, kito varianto nebus, kaip grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. Dar yra svarbu, kad dauguma nacionalinių priemonių, kurios gali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, jos pakeičia ir mažina spaudimą nacionaliniam biudžetui. To padaryta nebuvo", — sakė Skvernelis.
Po pirmojo 2021 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos išaugo apie 1 237 mln. eurų, iš kurių apie 934 mln. eurų numatyta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui.
Numatoma, kad dėl COVID-19 viruso pandemijos šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 procento.
