VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Lietuvos kariuomenė įspėja dėl bandymų klaidinti visuomenę, skleisti dezinformaciją ir tendencingai manipuliuoti faktais apie Karo policijos įstatymo pataisas.
Kalbama apie lapkričio 10 dieną Seimo priimtas įstatymo pataisas. Neva socialiniuose tinkluose intensyviai skleidžiama melaginga informacija, kad 2021 metų sausio 1 dieną įsigaliojančios naujosios įstatymo pataisos Seime priimtos ypatingos skubos tvarka — per vieną minutę, o svarstytos vos 2 minutes. Spekuliuojama, kad būtent tokia skuba siekta nuslėpti informaciją nuo visuomenės, o pačios pataisos "esą netinkamai parengtos".
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento ekspertai teigė, kad iškraipoma informacija, kad nauja įstatymo redakcija suteiks Karo policijos pareigūnams įgaliojimus be teismo sprendimo patekti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias patalpas. Melagingai teigiama, jog Karo policija perims Lietuvos Policijos funkcijas.
"Taip pat siekiama bauginti visuomenę, kad Karo policija neva bus pasitelkta prievartiniam šalies piliečių skiepijimui, o patys Karo policijos pareigūnai nėra tinkamai apmokyti, bei skleidžiama kita tiesos neatitinkanti informacija", — rašoma pranešime.
Paneigiant informacinėje erdvėje platinamus melagingus mitus, pabrėžtina, kad naujoje įstatymo redakcijoje nėra numatyta prielaidų Karo policijai perimti Lietuvos Respublikos Policijos funkcijų. Kaip ir anksčiau, Lietuvos kariuomenės Karo policija ir kiti kariuomenės vienetai ateityje teiks pagalbą policijai ir kitoms civilinėms institucijoms Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) 18-ame straipsnyje numatytais atvejais.
Šią savaitę Lietuvoje užfiksuota viena didžiausių kibernetinės informacijos išpuolių per pastaruosius metus. Naudodamiesi turinio valdymo sistemos pažeidžiamumu, pažeidėjai prisijungė prie daugybės viešojo sektoriaus svetainių ir išplatino tris pranešimus su klaidinga informacija.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad neteisėtai prisijungta buvo prie 22 interneto svetainių, kurių didžioji dalis priklauso savivaldybių administracijoms. Pasak jo, rodo didžiules viešojo sektoriaus kibernetinio saugumo spragas.
Lietuvos vyriausybinės įstaigos dažnai praneša apie tokius įvykius. Rugsėjį tariamai Užsienio reikalų ministerijos vardu buvo išsiųstas pranešimas spaudai su Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų kreipimusi į Europos Sąjungą dėl Baltarusijos.
Dažniausiai tokius "kibernetinius išpuolius" politikai priskiria "Rusijos programišiams". Tačiau Maskva neigia visus kaltinimus, pažymėdama visišką jų nepagrįstumą.
