Naujienų agentūros savaitės pradžioje išplatino dar vieną naujieną iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos: Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos operatoriai "Litgrid", "Augstprieguma tikls", "Elering" ir PSE pasirašė sutartį su Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) finansuoti antrąjį projekto etapą.
"Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimas su Europos tinklais". Iki šiol Europos Komisija neteikė tokios finansinės paramos energetikos sektoriuje, kuri dabar skirta sinchronizavimui.
Cituojami ir Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio žodžiai: "Tai dar vienas svarbus etapas įgyvendinant svarbiausią projektą siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės — Baltijos šalių sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais".
Skamba solidžiai: energetinė nepriklausomybė, Baltijos šalių energetinių sistemų sinchronizavimas su Europos tinklais, visiškas "Rusijos nugalėjimas" (kuri miega ir sapnuoja, kaip išsaugoti amžinai nuo "hibridinės okupacijos" kenčiančios Lietuvos, Latvijos ir Estijos priklausomybę). Bet abejonių kirminas, atsiradęs po visų šių teiginių, yra tokio masto, kad anakonda jam gali pavydėti, nes su profesionalia terminologija šiose lietuviškose naujienose visai prastai.
Pradėkime iš pradžių. "Dviejų energijos sistemų sinchronizavimas — operacijos, skirtos išlyginti dviejų maitinimo sistemų įtampų dažnį, amplitudę ir fazę, siekiant jas įjungti lygiagrečiai." Bet kuri sujungta elektros sistema turi daug daugiau parametrų nei gerai žinomas naudojamos kintamosios srovės dažnis. Ne mažiau svarbios charakteristikos yra leistinos maksimalios ir minimalios dažnio vertės, leistinos didžiausios ir mažiausios aktyviosios ir reaktyviosios galios vertės, sinchroninių svyravimų amplitudė generavimo pajėgumų ir aukštos įtampos perdavimo linijų dažnyje ir kt.
Trumpai tariant, sinchronizuotose sistemose būtina turėti vieningus įtaisus pirminiam automatiniam dažnio valdymui, aktyviajai ir reaktyviajai galiai. Atitinkamai, jei iš tikrųjų buvo kalbama apie Baltijos šalių energetinių sistemų sinchronizavimą su kai kuriomis "europinėmis sistemomis", tai investicijos būtų nukreiptos į visų Baltijos šalių ir Europos jėgainėmis ir visų aukštos įtampos perdavimo linijas aptarnaujančių pastočių modernizavimą. Tačiau išvardijant investicinius projektus mes skaitome ką kita: 493 milijonai eurų skirti povandeninio kabelio "Harmony Link" tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimui, dar 166,5 milijono — kai kurioms "sinchroninėms kompensacinėms jungtims" trijose Baltijos šalyse.
Kabelis sujungs Lietuvos energetikos sistemą, kuri yra bendros energetikos sistemos BALTSO dalis (vadinamoji bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos sistema ES), su Lenkijos energetikos sistema, kuri yra bendros Vidurio Europos energetikos sistemos dalis UCTE, tačiau energetikų ir Lietuvos ministro pareiškime "Europos sistemos" įvardijamos daugiskaita. Jei kalbėsime apie kelias Europos sistemas, tai galime kalbėti tik apie tai, kad Lietuvos elektros sistema (laikoma BALTSO) yra prijungta prie Švedijos elektros sistemos naudojant "NordBalt" jūrų kabelį. Švedijos elektros sistema yra Šiaurės Europos elektros tinklo NORDELL dalis. BALTSO turi dar dvi jungtis su NORDELL — Estija ir Suomija paklojo du jūrų kabelius palei Suomijos įlankos dugną.
Gal mes kalbame apie visų trijų sujungtų elektros sistemų — UCTE, BALTSO ir NORDELL — darbo sinchronizavimą? Tačiau UCTE apima 34 Europos šalių, o ne tik iš ES narių, NORDELL — Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir rytinės Danijos dalies — energetikos sistemas. Atsižvelgiant į BALTSO, tai būtų 40 valstybių elektros sistemų veikimo sinchronizavimo klausimas, o šiuo atveju reikėtų ne šimtų milijonų, o šimtų milijardų eurų investicijų. Informacijos apie tokį grandiozinį, itin didelio masto projektą nėra niekur, ir tai nenuostabu — energetinių sistemų suvienijimas nuo Lisabonos iki Oslo šiandien yra per didelis net ES.
Todėl belieka padaryti tik vieną išvadą: Lietuvos energetikos ministerijos pranešimai neatitinka tikrovės, arba, kaip pasakė nepamirštamas Michailo Bulgakovo herojus: "Sveikiname, pilieti, jūs apsimelavote!"
Bet ir tai dar ne visas informacijos iškraipymas naujienose iš Lietuvos. Ponas Kreivys kalba apie energetinės nepriklausomybės pasiekimą valstybėje, kuri, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, priversta importuoti iki 75 procentų reikalingos elektros energijos. Tikroji energetinė nepriklausomybė suponuoja tai, kad valstybė pati gali apsirūpinti elektra, tačiau mes nekalbame apie investicijas į naujų elektrinių statybą Lietuvos teritorijoje. Nesvarbu, ar Lietuva importuoja elektrą iš Rusijos ir Baltarusijos, ar iš Europos energetikos sistemų, visiškai nėra tas pats, nepriklausomybė jokiu būdu taip neatsiranda.
Be to, šiandien Lenkijai, iš kurios teritorijos bus nutiestas "Link" kabelis, trūksta energijos, ji pati turi importuoti apie 15 procentų reikalingos elektros energijos. Galima nutiesti jūros kabelį, įrengti žinomus "sinchroninius kompensatorius", prieš tai išsiaiškinus, kokie tai prietaisai, taip pat įmanoma. Bet tai neišsprendžia "paprastos" problemos — šiandien Lenkija neturi ką tiekti Lietuvai, nes pati neturi pakankamai elektros.
Taip, 2020 metų pradžioje Lenkija paskelbė tarptautinį konkursą vėjo jėgainių statybai jūroje, garantuodama potencialiems investuotojams rimtas mokesčių lengvatas ir garantuojamas pagamintos elektros energijos pirkimo kainas. Tačiau dar niekas oficialiai neskelbė konkurso rezultatų: gali būti, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltų problemų ir rimto elektros suvartojimo sumažėjimo Europoje niekas neskubės priimti galutinių investicinių sprendimų.
Apibendrinkime ne itin komplikuotos lietuviškų teiginių analizės rezultatus: tai yra blogiausios formos politika ir nieko daugiau. Lietuva ir toliau daro Baltarusijai spaudimą dėl vykstančio Baltarusijos atominės elektrinės paleidimo, Lietuvos politikai turi parodyti savo elektoratams drąsų veidą: mes atsisakome bendradarbiauti su Baltarusija, tačiau turime visus veiksmus apskaičiuoti, esame "sinchronizuoti su Europos energetikos sistemomis po lietaus ketvirtadienį, esame išmintingi ir mąstyk į priekį, nepamiršk balsuoti už mus vėl ir vėl".
Ar ES sugebės įgyvendinti jūroje esančių vėjo jėgainių parkų Lenkijoje ir "Harmony Link" jūrų kabelio statybos projektą, paaiškės tik pasibaigus pandemijai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
