VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Įvardyta, kas dažniausiai kliudo pradėti taupyti, susitaupyti reikšmingesnę sumą, bei kokių klaidų vengti, norint sukaupti santaupų, rašo "Swedbank" spaudos tarnyba.
Manome, kad neturime iš ko sutaupyti
Neretai net nemėginame pradėti taupyti, nes manome, kad neturime tam atliekamų pinigų.
"Realybė tokia, kad reikėtų leisti atliekamus nuo taupymo pinigus, o ne atvirkščiai. Gavę pajamas pirmiausia turėtume "susimokėti sau" — tai yra, atsidėti dalį pinigų taupymui. Svarbu suprasti, kad taupyti nebūtina didelėmis sumomis, jei mūsų pajamos nėra didelės, tačiau pasistengti atsidėti bent 5–10 proc. atlyginimo reikėtų", — rašoma pranešime.
Be to, išaugus pajamoms nereikėtų skubėti auginti išlaidų. Logiškiausia — padidinti taupymą, kad galėtume greičiau užsitikrinti finansinį saugumą (3–6 mėnesių išlaidų dydžio rezervą finansiniams netikėtumams). Jei atlyginimo šuolis nemažas, o santaupų turime pakankamai, verta pagalvoti apie jų įdarbinimą ir pradėti investuoti.
Nesekame savo išlaidų, neturime asmeninio biudžeto
Sutaupyti labai sunku, jei neturime supratimo, kur ir kaip iš sąskaitos iškeliauja mūsų pinigai. Jei nesame susidarę savo asmeninio biudžeto, kuriame atsispindėtų visos mūsų pajamos, būtinosios bei nebūtinosios išlaidos, sukontroliuoti savo finansus bus sudėtinga.
Tik gerai žinodami, kam leidžiame pinigus, pamatysime galimybę sutaupyti. Kartais vardan finansinio saugumo gali tekti atsisakyti nebūtinų išlaidų, tačiau tvirtas finansinis rezervas "juodą dieną" džiugins daug labiau nei dešimtys puodelių kavos išsinešti ar dar vieni sportiniai bateliai.
Gyvename ne pagal kišenę
Nuo mobiliojo ryšio ar televizijos plano, iki aprangos, technikos ir vairuojamo automobilio — pasirinkimas milžiniškas, mūsų norai — taip pat. Tačiau gali būti, kad restoranų maistą renkamės per dažnai, perkame per brangius daiktus, turime per daug visokių prenumeratų (muzika, serialai, TV kanalų paketai). Kitaip tariant, norų, o ne poreikių tenkinimas gali atvesti prie neadekvačių mūsų finansinei situacijai išlaidų.
Todėl reikėtų susidaryti labai tikslų savo biudžetą, nusimatyti, kiek galime išleisti savo poreikiams bei norams ir gyventi pagal kišenę. Kišenė per maža? Vadinasi, reikia galvoti apie papildomą uždarbį arba kvalifikacijos kėlimą bei kitus būdus gauti didesnį atlyginimą.
Keliame pernelyg didelius taupymo tikslus
Norint sutaupyti labai svarbu kelti sau realistiškus ir aiškiai apibrėžtus tikslus.
"Noriu turėti daug pinigų" nėra apibrėžtas tikslas, "noriu turėti milijoną eurų" ko gero yra nerealistiškas, jei nepavyksta pradėti taupyti. Pasaulio turtingieji pasižymi vienu bendru bruožu — susikrovė jie turtus todėl, kad gebėjo gauti daugiau pajamų, nei išleisti", — pažymima pranešime.
Uždirbant 800 eurų "į rankas" turėti tikslą po dvejų metų būti sukaupus bent trijų mėnesių išlaidų finansinį rezervą — tikslas konkretus ir realistiškas. Po metų nukeliauti į Italiją — tikslas konkretus bei, tikėtina, realistiškas.
Pamatuojami ir pasiekiami tikslai mus motyvuoja taupyti, nes galime nesunkiai įvertinti ir matyti progresą. Netgi suapvalintų atsiskaitymo kortele sumų taupymas tokiame įrankyje kaip e. taupyklė gali nejuntamai atvesti prie apčiuopiamų sumų.
Tad nors ir mažesniais žingsniais bei ambicijomis, galime judėti užtikrintai.
Leidžiame pinigus, kurių neturime
Tai nebūtinai reiškia nuolat tuštinamą kredito kortelę, nors tikrai gali būti ir šis atvejis. Yra situacijų, kada kredito kortelė gali pagelbėti, tačiau ją turint svarbu ja naudotis racionaliai.
Tačiau reikėtų pakalbėti apie kitokį neturimų pinigų leidimą arba apsipirkimą už būsimas pajamas. "Šiandien nusipirksiu tą išmanųjį (įrašyti savo variantą), o kitą mėnesį išleisiu mažiau bei atsidėsiu taupymui", — pažįstama frazė? Jei taip, tuomet tikėtina, kad kitą mėnesį atsirado neplanuotų išlaidų ir pažadas buvo perkeltas geresniems laikams. Toks elgesys gali ne tik kliudyti sutaupyti, bet ir įvelti į užburtą ratą, kuriame visada trūks pinigų.
