VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. JAV senatoriai ir Kongreso nariai patvirtino gynybos biudžeto projektą. 2021 metais Vašingtonas ketina išleisti rekordinius 740 mlrd. dolerių karinėms reikmėms. Planuose numatyta modernizuoti ginkluotąsias pajėgas, kurti naujas technologijas, taip pat toliau plėsti JAV geopolitinę įtaką, pasitelkiant sankcijas oponentams ir teikiant pagalbą sąjungininkams. Nors Donaldas Trampas grasino vetuoti projektą, biudžetas greičiausiai bus patvirtintas. Apie tai, kaip Pentagonas valdys šiuos pinigus — RIA Novosti rašo autorius Andrejus Kocas.
Ginčas su prezidentu
Gynybos biudžetas sukėlė diskusijas aukščiausiuose Amerikos vyriausybės lygiuose. Kol kas dabartinis prezidentas Donaldas Trampas išreiškė nepasitenkinimą dėl JAV karių skaičiaus sumažinimo Afganistane, Korėjoje ir Vokietijoje. Anksčiau jis priešinosi siūlomam karinių objektų pervadinimui Konfederacijos dalyvių Pilietinio karo metu garbei, ir bet kokios kitos vergų simbolikos panaikinimui.
Be to, prezidento netekina tai, kad dokumente nėra punkto dėl 1996 metų etikos, komunikacijos sferoje įstatymo 230 straipsnio, kuris apsaugo technologijų įmones nuo teisinių veiksmų dėl vartotojo sukurto turinio paskelbimo, atšaukimo ar kitokio moderavimo. Primenama, kad jis turi nesuvestų sąskaitų su "Twitter", "Facebook" ir daugeliu kitų interneto platformų, kuriose jo pareiškimai dažnai pažymimi kaip dezinformacija ir prieštaringai vertinamas turinys. Trampas ne kartą kaltino juos cenzūravimu ir bandymu paveikti politiką. Jis įsitikinęs, kad socialiniai tinklai ir žiniasklaida turėtų būti pripažinti teisiškai atsakingais už paskelbtą medžiagą.
Nepaisant to, už biudžeto projektą jau balsavo 300 iš 438 Kongreso narių. Tai Atstovų rūmams leidžia įveikti prezidento veto. Kai Trampas blokuos projektą, Kongresas vėl balsuos. Ir jei dokumentas bus patvirtintas dar kartą, jis bus galutinai priimtas. Be to, įstatymą palaikė ir Senatas: už — 84, prieš — tik 13.
Sankcijos ir palaikymas
Viena pagrindinių biudžeto projekto geopolitinių naujovių — sankcijos prieš "Nord Stream-2". Amerikiečiai uoliai ir nuosekliai bando palaužti Rusijos padėtį angliavandenilių rinkoje. Biudžete numatytos bausmės už dalyvavimą dujotiekio tiesime, taip pat technines vamzdynų klojimo laivų modernizavimo paslaugas.
"Nord Stream-2" jau paruoštas 94 proc. Liko tik 76 kilometrai. Siekdama išvengti sankcijų, Vokietija ėmėsi gudrybės ir sukūrė specialų fondą dujotiekio užbaigimui. Teisiškai rangovai vykdys šios struktūros užsakymus neturėdami tiesioginių ryšių su "Nord Stream-2".
Amerikiečiai taip pat ketina didinti spaudimą Turkijai. Biudžete numatytos sankcijos už Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų S-400 įsigijimą ir eksploatavimą. Praėjusios savaitės pabaigoje Valstybės departamentas paskelbė valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus pareiškimą apie tai, kad susitarimas kelia pavojų Amerikos personalo ir karinės įrangos saugumui, taip pat tai leidžia Maskvai patekti į Turkijos karinę ir gynybos pramonę.
Turkijos užsienio reikalų ministerija grasino atsakomosiomis priemonėmis. S-400 — sena kliūtis tarp Vašingtono ir Ankaros. Amerikiečiai jau pašalino Turkiją iš penktos kartos lėktuvų programos F-35. Pentagonas baiminasi, kad Turkijos oro gynybos sistemų informacija apie šiuos naujausius naikintuvus pateks į Maskvą.
Amerikiečiai ir toliau finansuos savo Rytų Europos sąjungininkus — Pabaltijį ir Lenkiją. Vašingtonui šios valstybės — placdarmas "Rusijai sulaikyti". 250 milijonų dolerių taip pat bus skiriama Kijevui — "paramos saugumo iniciatyvoje, siekiant remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas". Išsami informacija nėra nurodyta, tačiau greičiausiai kalbama apie tolesnį šarvuotų transporto priemonių, prieštankinių raketų sistemų, taip pat mažų jūrų laivų tiekimą ginkluotosioms pajėgoms.
Visiškas persiginklavimas
Natūralu, kad JAV savęs nenuskriaus. Iš 740 mlrd. dolerių Pentagonas pagrindiniams poreikiams skirs 635,5 mlrd. Likusi dalis bus skirta nacionalinėms saugumo programoms energetikos sektoriuje (26,6 mlrd.) ir užsienio operacijoms (69 mlrd.). Ypač minimas poreikis per trejus metus įdiegti viršgarsines technologijas.
Branduolinės triados modernizavimui buvo skirta beveik 30 mlrd. Šios lėšos bus išleistos naujų ryšių ir valdymo sistemų (Nuclear Command, Control and Communications — septyni milijardai), perspektyvių tolimojo nuotolio bombonešių B-21 "Raider" programai (2,8 mlrd.), naujausiems balistinių raketų povandeniniams laivams pagal "Columbia" projektą kurti (4,4 mlrd.). Sparnuotųjų raketų "oras-žemė" su atominėmis kovinėmis galvutėmis LRSO projektas gaus 474 milijonus, naujos tarpžemyninių balistinių raketų programos GBSD — 1,5 mlrd.
Priešraketinės gynybos sistemų plėtrai bus skirta daugiau nei 20 mlrd. dolerių. Taip pat JAV pirks jūrinio bazavimo priešraketines raketas SM-3, kovos informacijos valdymo sistemą AEGIS ir priešraketinės gynybos sistemas THAAD. Modernizuos oro gynybos sistemą "Patriot". Kosminėms pajėgoms buvo rezervuota 15 mlrd. tolimesniam JAV palydovų grupuotės išplėtimui. Apie dešimt milijardų bus skirta kibernetinės erdvės operacijoms, tiek puolamosioms, tiek gynybinėms.
Karinės oro pajėgos gaus 57 mlrd. Šie pinigai bus panaudoti 79 naikintuvams F-35, 15 tanklaivių KC-46, 24 naikintuvams FH-A-18 "Super Hornet", 52 koviniams sraigtasparniams AH-64E "Apache" ir daugeliui kitų mašinų. 2021 metais kariniam jūrų laivynui bus išleista 32,3 mlrd. JAV dolerių: naujos kartos "Columbia" branduoliniam povandeniniam laivui, "Ford" klasės lėktuvnešiui, "Virginia" klasės povandeniniam laivui, dviem "Arleigh Burke" naikintuvams, vienai FFG (X) fregatai, LPD desantiniui laivui, tanklaiviui, taip pat dviem dideliems nepilotuojamiems laivams "USV Large".
Sausumos pajėgoms buvo numatyta 13 milijardų: jos įsigis daugiau nei keturis tūkstančius lengvųjų šarvuočių, 32 daugiafunkcius šarvuočius, 72 kovines amfibijas ir atnaujins 89 tankus "Abrams". Nepamiršo ir ateities technologijų. Taigi, 3,2 mlrd. bus išleista viršgarsiniams ginklams, 1,5 mlrd. — mikroelektronikai ir 841 mln. — dirbtiniam intelektui.
JAV karinis biudžetas toliau auga ir kiekvienais metais pasiekia naujus rekordus. Akivaizdu, kad valdant naujam prezidentui JAV užsienio politika vargu ar pasikeis ir taps taikesne.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
