Buvusio ministro žodžiai būsimajam ministrui buvo publikuoti pagrindiniuose Lietuvos naujienų portaluose. Žodis žodin.
Gabrielius Landsbergis dabar jau esamas Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis, 38-erių Landsbergis — jauniausias Lietuvos diplomatijos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Gerokai vyresni šias pareigas eiti pradėjo ir Povilas Gylys, ir Antanas Valionis, ir Petras Vaitiekūnas, ir Vygaudas Ušackas, ir Audronius Ažubalis, ir prieš Landsbergį buvęs Linas Linkevičius. Tik Algirdas Saudargas 1991-ųjų kovą tapo ministru prieš 42-ąjį savo gimtadienį.
Landsbergis taip pat ir turtingiausias atkurtos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Jo turtas vertinamas 1,5 mln. eurų, tiesa, bendras politiko ir jo žmonos Austėjos, su kuria augina keturis vaikus, šeimos turtas siekia apie 14,5 mln. eurų.
Landsbergis neturi vykdomosios valdžios patirties. Oficialioje G. Landsbergio biografijoje tiesiog skelbiama, kad po Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) magistro studijų, kurias baigė 2005-aisiais, ir konkurso į diplomatinę tarnybą pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM), kur "turėjo įvairias pozicijas".
2007 metais jis buvo paskirtas dirbti Lietuvos ambasadoje Briuselyje ir ten trečiojo sekretoriaus pareigose praleido ketverius metus. Tuomet — darbas ekspremjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės kanceliarijoje, o 2014-aisiais — sėkmė Europos Parlamento rinkimuose.
Europarlamentaru G. Landsbergis darbavosi neilgai, mat jis laimėjo TS-LKD pirmininko rinkimus ir 2016 metų gegužę grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais pagal partinį sąrašą laimėjo Seimo rinkimus ir darbavosi opozicijoje. 2020 metų Seimo rinkimus Landsbergis taip pat laimėjo pagal partinį sąrašą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas — Vytautas Landsbergis. Gabrielius Landsbergis — Vytauto Landsbergio anūkas. Tad sklandžia Gabrieliaus Landsbergio karjera stebėtis nereikėtų. Klasikinis nepotizmo pavyzdys. Reikia pripažinti, pakankamai elegantiškas.
Anūkas ne tik naudojasi, bet ir mokosi iš Senelio. Seneliui tai taip pat pasididžiavimas. O kas iš to Vygaudui Ušackui?
Vygaudas Ušackas Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas ėjo 2008–2010 meatis Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje. Iš šio posto atsistatydino po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą juo, konstatavusi, kad "ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove, o kartais ir su ministru pirmininku". Taigi, buvęs ministras Ušackas turi ką patarti ministrui Landsbergiui.
Ponas Ušackas buvo 2001–2006 metais LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje, 2006–2008 metais Jungtinėje Karalystėje. 2013–2017 metais Vygaudas Ušackas buvo ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas.
Buvęs ministras Ušackas — patyręs diplomatas. Dabartinis ministras Landsbergis — ne. Nors ponas Ušackas ir labai stengiasi publiką įtikinti priešingai. Ponas Ušackas net pranašauja Gabrieliui Landsbergiui Lietuvos prezidento postą. Seneliui tai būtų viso gyvenimo prasmė. Landsbergis Prezidentas!
Vygaudas Ušackas tokiu "diplomatinių komplimentų" būdu dar iki tolimų prezidento rinkimų programuoja Gabrieliaus Landsbergio ir Gitano Nausėdos konkurenciją. Netgi kaktomušą.
Lietuvos užsienio politika ir vėl taps vidaus politikos propagandiniu varikliu.
Užsienio politika nėra Jo Ekscelencijos Gitano Nausėdos stiprybė. Tai reiškia, kad atsiveria galimybės Vyriausybei apskritai ir užsienio reikalų ministrui konkrečiai.
Jei ne "paviršutiniškai" perskaitytume Konstituciją. O pagal konservatorių partiją aptarnaujančius politologus. Pagal juos Konstitucijoje labai aiškiai parašyta, jog užsienio politika vykdoma kartu su Vyriausybe, o ne vienasmeniškai prezidento.
Atsiminkime Vygaudo Ušacko ir Dalios Grybauskaitės konfliktą 2010 metais, kai tuometis užsienio reikalų ministras atsistatydino prezidentei pareiškus nepasitikėjimą juo dėl "asmeninės užsienio politikos".
Dalia Grybauskaitė Ušacką iš esmės atleido dėl to, kad nenorėjo derinti su juo pozicijų ir kartu dirbti. Abejotina, kad Gitanas Nausėda kaip asmuo ryžtųsi atleisti — net tokioje pat situacijoje — ministrą, kuris dar ir yra valdančiosios partijos lyderis. Ir, pagal pono Ušacko pranašystę, dalyvaus ateinančiuose prezidento rinkimuose.
Vygaudo Ušacko pagiriamieji žodžiai Gabrieliui Landsbergiui turi ir savisaugos kontekstą. Ponas Ušackas — ne tik patyręs diplomatas. Ponas Ušackas išmano Lietuvos vidaus politiką. Žino konservatorių partijos vidaus virtuvę.
Vygaudas Ušackas bandė dalyvauti prezidento rinkimuose. Tačiau konservatorių partijos vadovybės palaikymo nesulaukė. Buvo atstumtas ir iš rinkimų pasitraukė. Pasitraukė ir iš aktyvios politinės veiklos. Dabar pasitraukė. Niekada nesakyk niekada. Politikoje taip pat.
Ponas Ušackas mokosi iš savo klaidų ir dalina Gabrieliui Landsbergiui komplimentus. Bet ar išsipirks komplimentais už savo savarankišką prezidento rinkimų eksperimentą?
Nors Vygaudas Ušackas atsitraukė nuo Lietuvos vidaus politikos gyvenimo, konservatorius aptarnaujantys politologai, analitikai, politikos apžvalgininkai Ušacko be dėmesio nepalieka.
Ypač uolus Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Ponas analitikas nuolat savo auditorijoms žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prisimena ir primena apie Vygaudą Ušacką kaip apie "Lietuvos šrioderį".
"Grėsmę nacionaliniam saugumui kelianti ir su Rusijos mafijos režimu glaudžiai susijusio G.Žiemelio valdoma "Avia Solutions Group" toliau plečia savo įtaką Lietuvoje..." — socialiniame tinkle įspėja analitikas Marius Laurinavičius.
Analitiko Laurinavičiaus teigimu, "Lietuvos šrioderis" Vygaudas Ušackas kariauja prieš Lietuvą. O kadangi analitikas Laurinavičius tai supranta, tai jis kariauja prieš Lietuvos priešą Ušacką.
Marius Laurinavičius: "O gal tiesiog pasikalbėkime su Kremliaus mafijos režimu (kaip mums siūlo koks nors V.Ušackas ir, beje, JAV tokių "dialogo" šalininkų irgi netrūksta) ir jis prieš mus nebekariaus?"
Marius Laurinavičius: "Ar vis dėlto kada nors suprasime, kad tai — KARAS, kurį taip sėkmingai prieš mus kariauja labiausiai dėl to, kad mes nenorime pripažinti, jog tai — karas?"
Marius Laurinavičius diplomatą Vygaudą Ušacką puola profilaktiškai. Kaip galimą Gabrieliaus Landsbergio konkurentą būsimuose prezidento rinkimuose. Ir dėl JAV verslo interesų. Taip pat iš inercijos. Iš inercijos kovoje prieš "naudingus Maskvai idiotus".
O galbūt viskas kartu. Nes jeigu, pasak Lietuvos politologų, yra Maskvai naudingų idiotų, tai kas galėtų paneigti, kad nėra idiotų, naudingų Vašingtonui.
Ušackas žino, kur ir kas yra galia Lietuvoje. Todėl giria Gabrielių Landsbergį. Norėdamas įsiteikti. Dėl savisaugos. Ir kad netrukdytų verslo projektams Lietuvoje.
Nelieka nuskriaustas ir analitikas Laurinavičius. Už savo naudingas misijas honorarą juk gauna.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
