VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Lietuvos gyventojų dienos išvykos trečiąjį metų ketvirtį sumažėjo 33 proc. ir sudarė 2,5 mln., apie tai pranešė Statistikos departamentas.
Palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, nakvynių skaičius sumažėjo 1,6 proc. iki 910,5 tūkst. Liepos–rugsėjo mėnesiais piliečio kelionė truko vidutiniškai 2,68 nakvynės.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje keliaujantys gyventojai išleido 84,1 mln. eurų. Vidutinės išlaidos asmeninei kelionei siekė 92 eurus, o komandiruotei — 93 eurus.
Daugiau nei pusė (53 proc.) vietinių turistų nakvojo viešbučiuose, svečių namuose ar moteliuose, 24 proc. žmonių išsinuomojo būstą. Sanatorijų ir gydymo įstaigų paslaugomis pasinaudojo šeši procentai. Tiek pat keliautojų apsistojo pas draugus ir giminaičius. Trys procentai žmonių gyveno privačiame sektoriuje, o aštuoni procentai kitose vietose.
Dažniausiai žmonės į keliones leidosi automobiliu. Tokių kelionių buvo 90 proc. Tik šeši procentai keliavo turistiniais autobusais, o du procentai teikė pirmenybę traukiniams ir kitoms transporto rūšims.
Trečiąjį ketvirtį Lietuvos gyventojai savo keliones įvertino labai gerai (67 proc.) ir gerai (32 proc.), patenkinamai (vienas procentas).
Buvo kelios priežastys, kodėl lietuviai atsisakė keliauti: lėšų trūkumas (27 proc.), noro stoka (24 proc.), sveikatos problemos (17 proc.), saugos trūkumas (14 proc.), įsipareigojimai šeimai (13 proc.), didelis užimtumas (keturi procentai) ir kitos priežastys (vienas procentas).
Tarp vienos dienos kelionių 92 proc. buvo asmeniniais tikslais, o aštuoni procentai — dėl darbo.
Trečiąjį metų ketvirtį Lietuvos gyventojų kelionės į užsienį sumažėjo 73,6 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais. Iš viso keliavo 164,2 tūkst. Vidutinė kelionės užsienyje trukmė buvo 6,6 nakvynės.
Per laikotarpį nuo liepos iki rugsėjo Lietuvos keliautojai užsienyje paliko 107,5 mln. eurų, tai yra 65,6 proc. mažiau nei pernai. Vienas gyventojas vidutiniškai išleido 473 eurus.
Daugiausia keliauta į Latviją (68,5 tūkst.), Lenkiją (23 tūkst.), Vokietiją (20,7 tūkst.), Graikiją (13,9 tūkst.), Estiją (12,9 tūkst.) ir Didžiąją Britaniją (10,6 tūkst.).
