VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis savo antirusiškais pareiškimais nuėjo per toli, jų nereikėtų traktuoti kaip tuščios retorikos, sako Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto narė Jelena Panina. Apie tai rašo RIA Novosti.
Zelenskis anksčiau interviu leidiniui "Focus" sakė, kad hipotetinis Rusijos Federacijos išpuolis iš Krymo sukels didelį karą, ir pabrėžė, kad tai bus "siaubinga situacija". "Tikėkimės, kad tai neįmanoma — kitaip kils didelis karas, kuris palies visus — tiek vyrus, tiek moteris", — sakė jis.
Pasak Paninos, Zelenskio pareiškimai Rusijos temomis tampa vis neadekvatesni.
"Tai primena raginimus, kurie 1945 metais buvo girdimi Vokietijoje dėl visuotinio karo, dėl "Volkssturm" formacijų kūrimo, kur visi buvo varomi. Pagal savo pareiškimų priešiškumo laipsnį, Zelenskis jau aplenkė Porošenką ir vejasi Turčinovą, kuris grasino atomine bomba", — sakė politikė.
Pasak Paninos, Ukrainos prezidentas, darydamas tokius pareiškimus, vadovaujasi cinišku išskaičiavimu.
"Viena vertus, jis savo pareiškimais apie "išpuolį iš Krymo" bando pateisinti pusiasalio vandens blokadą ir pavaldinių grasinimus nubausti ar atkeršyti užsienio įmonėms, kurios gali dalyvauti kuriant gėlinimo įrenginius. Kita vertus, Zelenskis akivaizdžiai bando siųsti signalą Baidenui, glaudžiai susijusiam su Porošenka, nori įtikti naujosioms Amerikos valdžios institucijoms", — sakė Panina.
Ji pabrėžė, kad ši situacija kelia nerimą ir neturėtų būti traktuojama tik kaip tuščia retorika.
"Po žodžių visada eina poelgiai, o Zelenskis nuėjo per toli su savo antirusiškomis improvizacijomis", — pridūrė ji.
Santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susijungė su Rusija po jame įvykusio referendumo. Vakarai, kaltindami Rusiją kišimusi, įvedė jai sankcijas, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, pakeitė importo politiką ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu.
Rusija ne kartą patikino, kad nėra konflikto Ukrainoje šalis ir Minsko susitarimų objektas. Pastaruoju metu ES šalyse vis aiškiau girdimos nuomonės apie būtinybę panaikinti sankcijas Maskvai.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. Krymo valdžia surengė referendumą po Ukrainoje 2014 metų vasarį įvykusio perversmo. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija.
Rusijos vadovybė ne kartą pažymėjo, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT Chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Anot Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas "visiems laikams".
