Lietuva ruošiasi sutikti naujus 2021 metus. Pagal Rytų kalendorių tai bus Metalinio Jaučio metai. Visi tikisi, kad koronaviruso pandemija trauksis, o 2021 metai bus geresni nei praėjusieji.
Šventės 2020 metais buvo tik kalendoriuje, jų atšvęsti dėl pandemijos buvo neįmanoma. Ji pakeitė žmonių įpročius. Valdžia ragina rūpintis savimi ir savo artimaisiais ir netgi atsisakyti asmeninių švenčių, kad sumažėtų rizika užsikrėsti koronavirusu.
Dėl COVID-19 grėsmės Lietuvoje įvestas karantinas ir nemažai su juo susijusių apribojimų. Gyventojai negali be svarbios priežasties judėti tarp savivaldybių, burtis į grupes. Šis draudimas galioja iki sausio 3 dienos. Pats karantino režimas buvo pratęstas iki sausio 31 dienos.
Paprastai sausio 1-oji Lietuvoje yra laisvadienis, po to visi eina į darbą. Šiemet pirmoji Naujųjų metų diena yra penktadienis, o tai reiškia, kad gyventojai turės dar dvi laisvas dienas. Sausio 1-ąją lietuviai švenčia ir Nacionalinės vėliavos dieną. Gedimino kalno papėdėje, Vilniaus centre, paprastai rengiami iškilmingi renginiai, vėliava iškeliama virš Gedimino bokšto.
Stačiatikių Kalėdos, kurios švenčiamos sausio 7 dieną, šalyje nelaikomos valstybine švente, tačiau gyventojai vis tiek jas švenčia. Katalikų Kalėdos yra ypač svarbios lietuviams. Jos švenčiamos gruodžio 25 dieną, tačiau Lietuvoje ilsimasi ir gruodžio 24 bei 26 dienomis.
Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra labai svarbi šventė šaliai. Ji švenčiama vasario 16 dieną. Šią dieną 1918 metais Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė dvidešimt Lietuvos tarybos delegatų, kuriems vadovavo Lietuvos tautinio atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius. Dokumentas skelbė apie Lietuvos valstybės sukūrimą su sostine Vilniuje.
Lietuviai ilsėsis ir kovo 11 d. Šią dieną šalyje minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kai Lietuva pirmoji iš 15 sovietinių respublikų pasinaudojo anksčiau išimtinai oficialia teise atsiskirti nuo TSRS.
Katalikų Velykos šiemet bus švenčiamos balandžio 4 dieną. Stačiatikiai šią šventę švęs gegužės 2 dieną.
Motinos ir Tėvo dienos 2021 metais bus paminėtos gegužės 2 ir birželio 6 dienomis. Birželio 24 dieną lietuviai švenčia Jonines. Tai taip pat Saulėgrįžos diena, ji dar vadinama Rasos švente.
Karaliaus Mindaugo diena visada minima liepos 6 dieną. Jis buvo pirmasis oficialus Lietuvos valdovas. Pirmą kartą jo karūnavimo diena buvo minima 1991 metų liepos 6 dieną. Seimas nusprendė, kad ši data taps Lietuvos valstybės diena.
Krikščioniškoje tradicijoje Žolinės žinomos kaip Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Žolinės bus švenčiamos rugpjūčio 15 dieną. Lietuviams tai rudens derliaus šventė. Šią dieną pašventinami pirmieji naujojo derliaus vaisiai, daržovės, gėlės ir vaistažolės. 2000 metais Seimas paskelbė Žolines valstybine švente ir nedarbo diena.
Pernai Lietuvoje buvo pridėta dar viena šventė, kuri tapo nedarbo diena. Į kalendorių buvo įtraukta mirusiųjų atminimo diena, kuri minima lapkričio 2 dieną, Po Visų Šventųjų dienos.
Baigiamaisiais metais Lietuvos valdžia svarstė klausimą, ar Sausio 13-ąją paskelbti šventine Laisvės gynėjų diena. Tačiau neketinama pridėti dar vieną laisvą dieną, galvojama pakeisti esamą. Skaičiuojama, kad viena nedarbo diena respublikos valstybės biudžetui kainuoja 50 milijonų eurų.
Norėta pakeisti lapkričio 2 dieną, nes data į laisvų dienų sąrašą buvo įtraukta tik 2019 metais. Vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui, tačiau Seimas rudens sesijoje šio klausimo nesvarstė.
Valstybinių švenčių metu, taip pat gedulo dienomis, šalyje įprasta kabinti vėliavas. Nacionaliniai simboliai puošia valstybės institucijas, vietos valdžios institucijas, visuomenines organizacijas ir privačius namų ūkius.
Kai kurių švenčių metu viešasis transportas šalyje gali būti nemokamas. Keičiasi ir parduotuvių darbo laikas — jos dirba trumpiau arba yra visiškai uždarytos.
