VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, profesorius, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas savo Facebook paskyroje aprašė, iš ko susideda "Pfizer-BioNTech" COVID-19 vakcina.
Pasak profesoriaus, tai yra sintetinė vakcina, kurios sudedamosios dalys yra veiklioji dalis, lipidai, druskos, cukrus.
Čaplinskas aprašė ir šių sudedamųjų dalių funkcijas.
Anot specialisto, veiklioji dalis — tai sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso smaigalio glikoproteino (S) analogą. iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą (SARS-CoV-2). iRNR — nestabili molekulė, todėl vakcinos trasportavimui ir laikymui reikia -70 °C šaldiklių.
Čaplinskas papasakojo, jog iRNR molekulė nestabili ir lengvai suardoma organizmo fermentų, todėl ji inkapsuliuota (įterpta) į lipidines nanodaleles. Todėl vakcinoje yra keturios skirtingų vandenyje netirpių riebalų molekulės (lipidai):(4-hydroxybutyl)azanediyl)bis(hexane-6,1-diyl)bis (ALC-3015); (2- hexyldecanoate),2-[(polyethylene glycol)-2000]-N,N-ditetradecylacetamide (ALC-0159); 1,2-distearoyl-snglycero-3-phosphocholine (DPSC); cholesterolis.
Lipidų sudėtis gerai apgalvota: vieni iš jų dėl priešingo krūvio stipriai suriša iRNR molekulę, kiti — sudaro liposomos erdvinę struktūrą, kurioje ir yra iRNR. Vakcinai lipidai suteikia balsvą atspalvį, jie padeda pernešti ir apsaugoti iRNR. Ši sudedamoji dalis alerginę reakciją sukelia itin retai.
Vakcinos sudėtyje yra keturios druskos: kalio chloridas, vienbazis kalio fosfatas, natrio chloridas, bazinis natrio fosfato dihidratas. Pasak specialisto, šių druskų mišinys formuoja fosfatinį buferinį druskos tirpalą (PBS — "phosphate-buffered saline"), palaikantį fiziologinį vakcinos pH. Jis plačiai naudojamas įvairiuose injekciniuose preparatuose.
Be to, vakcinoje yra sacharozės — tai tas pats cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą. Čia jis tarnauja kaip krioprotektorius, užtikrinantis, kad ypač šaltai saugomos lipidinės nanodalelės nesuliptų ir neprisikabintų prie įpakavimo paviršiaus, pažymi specialistas.
Čaplinskas atkreipė dėmesį į tai, jog vakcinoje nėra gyvo ar susilpninto viruso, žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų, mikroschemų.
Gruodžio 27 dieną Lietuvoje prasidėjo medicinos darbuotojų vakcinacija penkiose didžiausiose šalies gydymo įstaigose — Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
