VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Pagal 1961–2020 metų duomenis, per visą šį laikotarpį Lietuvoje vidutiniškai apie pusę (55 proc.) Naujųjų metų šventinių laikotarpių abi dienos buvo su sniegu, o visiškai sniego nebuvo abi dienas vidutiniškai 37 proc., teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologė Viktorija Mačiulytė.
"Vis dėlto tikimybė skirtingiems Lietuvos regionams nėra vienoda. Labiausiai tikėtina Naujų metų šventę atšvęsti baltuojant laukams Šiaurės, Rytų, Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvos dalyje, o visiškai be sniego — Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje Naujų metų laikotarpis dažniau būna snieguotas nei be sniego, tačiau Klaipėdoje, Nidoje, Kybartuose ir Šilutėje — atvirkščiai, ir čia dažniau metai palydimi ir pasitinkami Naujieji be sniego", — teigia ji.
Mačiulytės teigimu, vidutiniškai Lietuvoje apie 8 proc. švenčių tik vieną iš dviejų dienų buvo sniego. Tačiau, kaip ir daugelis meteorologinių elementų, ši tikimybė priklauso nuo šalies regiono.
Pažymima, kad didžiausia tikimybė tik gruodžio 31 dieną sulaukti sniego yra Pietvakarių ir Vidurio Lietuvos dalyje, o tik sausio 1-ąją — Žemaičių aukštumoje ir Rytiniame Lietuvos pakraštyje. Pabrėžiama, kad Vilniuje ir Šiauliuose sniego tikimybė vieną ar kitą dieną yra vienoda.
Tuo tarpu Dūkšte ir Ukmergėje nėra užfiksuotas nė vienas atvejis, kai sniego buvo tik gruodžio 31 dieną. Šiose Lietuvos dalyse Naujųjų metų laikotarpiu sniego būna arba abi dienas, arba nė vieną, arba tik sausio 1 dieną, arba tik gruodžio 31 dieną.
