VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Pastaraisiais metais smarkiai išaugus gamtos ir oro užterštumui, fejerverkai vis dažniau apibūdinami kaip orą teršiančios ir gamtą niokojančios medžiagos. Įžvalgomis apie tikrąjį fejerverkų poveikį gamtai pasidalino Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto tyrėjas dr. Dominykas Juknelevičius.
Siekiant išsiaiškinti fejerverkų poveikį gamtai, Vienos universitete buvo atliktas tyrimas, kaip per Naujuosius metus iššaudytų fejerverkų ore paliktos cheminės medžiagos paveikia tą dieną iškritusį sniego sluoksnį. Tyrėjai nustatė, kad net keliasdešimt kilometrų nuo didžiųjų miestų esančiuose kalnuose per Naujųjų metų naktį iškritusiame sniege buvo galima aptikti degimo proceso elementų liekanų ir aerozolių.
Taip pat nustatyta, kad sniege buvo kelis šimtus kartų padidėjusi bario, stroncio ir vario koncentracija. Tačiau nors šis tyrimas ir yra prieinamas viešai, jo autorius nepateikia išvadų, kokią įtaką tai daro oro ir gamtos taršai.
Be to, kiekvienas gali pastebėti, kad po Naujųjų metų nakties ar Fejerverkų fiestos Vingio parke mieste susiformuoja smogas, kuris prieš nusėsdamas ant žemes ore gali laikytis nuo kelių minučių iki kelių valandų. Ore esantis aerozolis labai neigiamai veikia žmones, sergančius tam tikromis plaučių ligomis, taip pat ir tuos, kurie yra jautrūs sunkiosioms dalelėms ore, liekančioms po fejerverkų iššovimo.
Pasak mokslininko, greičiausiai didžiausias fejerverkų keliamas trumpalaikis poveikis gamtai yra triukšmas. Garsas išbaido paukščius, išgąsdina naminius gyvūnus. Fejerverkus galima palyginti su griaustiniu, kuris pagal garsumą yra labai panašus. Jis taip pat gąsdina gyvūnus, tačiau apie jį niekas neigiamai nekalba, nors veikimo principas ir padariniai yra labai panašūs.
Taip pat Juknelevičius pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Vingio parke, kuriame vyksta Fejerverkų fiesta, paukščių gyvenimo pakitimų nėra pastebima. Todėl galima teigti, kad fejerverkų triukšmingumas gamtai daro trumpalaikį poveikį, tačiau jokių ilgalaikių padarinių neturi.
Ilgalaikis poveikis nėra žinomas
Analizuojant ilgalaikį fejerverkų poveikį aplinkai pirmiausia svarbu palyginti, kiek kietųjų dalelių į atmosferą išmeta iššauti fejerverkai ir kiek transporto priemonės, pramonė, žemės ūkis. Lyginant dalelių kiekius, fejerverkai sudaro tik labai mažą procentą visos žmonių į atmosferą išmetamos taršos.
"Žinoma, reikia nepamiršti, kad fejerverkų keliama tarša yra šiek tiek kitokia, tačiau vis dar nėra tyrimo, kuris galėtų įvertinti šios taršos lygį. Mokslininkai fejerverkų naudojimo nesieja su ryškiais pokyčiais gamtoje. Tačiau viešojoje erdvėje apie fejerverkus neretai skleidžiama ne visai teisinga informacija. Ilgainiui tai gali lemti visišką fejerverkų uždraudimą ar išnykimą, nors iš tiesų jie nekelia tokio didelio pavojaus gamtai kaip, pavyzdžiui, automobiliai", — pasakojo jis.
Be to, verta nepamiršti, kad šios medžiagos žmonėms kelia išskirtines emocijas. Stebint fejerverkų šou vienu metu veikiami net keli receptoriai — fejerverkus galima matyti, girdėti, jausti, užuosti. Spalvos, kibirkštys, įspūdingi vaizdai — visa tai žmogui teikia laimę.
