VILNIUS, sausio 1 — Sputnik. Australijos mokslininkai sukūrė specialų imuniteto tyrimo metodą, naudodami pacientų, pasveikusių po COVID-19, kraujo ląsteles. Rezultatai parodė, kad imunitetas naujajai koronaviruso infekcijai išlieka mažiausiai aštuonis mėnesius. Tyrimas paskelbtas žurnale "Science Immunology".
Nuo pat pandemijos pradžios mokslininkai visame pasaulyje ieškojo atsakymo į klausimą, kiek ilgai trunka imunitetas nuo COVID-19 ir kokia yra pakartotinės infekcijos rizika.
Mokslininkai iš Monašo universiteto, Burnet instituto ir Melburno Alfredo ligoninės aštuonis mėnesius analizavo 25 savanorių, kuriems diagnozuota COVID-19 infekcija, kraujo mėginius. Kiekvienam dalyviui mokslininkai padarė seriją "momentinių vaizdų" apie imuninės sistemos būklę nuo 4 iki 242 ligos dienos. Dar 36 žmonės, neturintys ligos požymių, sudarė kontrolinę grupę.
Rezultatai parodė, kad laisvųjų antikūnų prieš SARS-CoV-2 koncentracija kraujyje pradėjo kristi jau po 20 dienų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Tai atitinka ankstesnių tyrimų išvadas, rodančias, kad antikūnų kiekis greitai mažėja, ypač lengvais COVID-19 atvejais.
Tačiau mokslininkų užduotis buvo išsiaiškinti ne tai, kiek ilgai išlieka patys antikūnai, bet kiek laiko imuninė sistema išsaugo susidūrimo su virusu atmintį.
Antikūnai, perkeltine prasme, yra tarsi sviediniai, kuriais imuninė sistema puola patogeną, o antikūnų gamybos signalą siunčia baltosios kraujo ląstelės, vadinamos atminties B ląstelėmis.
Kai kurių ligų sukėlėjų atveju šios ląstelės išlieka metus. Pavyzdžiui, tymai sukelia antikūnų atsaką, kuris išlieka pastovus beveik visą gyvenimą. Dėl kitų ligų sukėlėjų, po kurio laiko imuninei sistemai reikia "priminimo", kurį galima suteikti per vakcinas.
Norėdami patikrinti, ar imuninė sistema, susidūrusi su COVID-19, išlaiko pakankamai B atminties ląstelių, kad galėtų susidoroti su virusu, jei jis vėl atsirastų po kelių mėnesių, mokslininkai į tiriamųjų kraujo mėginius suleido pažymėtas SARS-CoV-2 daleles.
Analizė atskleidė ne tik reikšmingą atsaką į COVID-19 kiekviename kraujo mėginyje, bet ir leido mokslininkams nustatyti, kurie atminties B ląstelių tipai reaguoja į tam tikrą viruso dalį.
Rezultatai nedviprasmiškai parodė, kad praėjus aštuoniems mėnesiams po užsikrėtimo asmens, kuriam anksčiau buvo nustatytas COVID-19, kraujyje susidaro stiprus imuninis atsakas.
Tyrimo autorių naudojami virusiniai baltymai laikomi pagrindiniais kuriamų vakcinų taikiniais. Iš to mokslininkai daro išvadą, kad dauguma vakcinų taip pat turėtų suteikti gerą imunitetą mažiausiai aštuonis mėnesius. Tai gera žinia susirūpinusiems, kad vakcinos nuo COVID-19 nesuteiks tinkamo apsaugos laikotarpio, reikalingo viruso plitimui kontroliuoti.
"Tai buvo tarsi juodas debesis, sklandantis virš galimos apsaugos, kurią gali suteikti vakcina nuo COVID-19, — Monašo universiteto pranešime spaudai sakė tyrimo vadovas imunologas Menno van Zelmas. — Mūsų rezultatai teikia vilties, kad kuriamos vakcinos užtikrins ilgalaikę apsaugą".
Pasak tyrėjų, norint suvaldyti pandemiją, būtina, kad 70 procentų gyventojų įgytų imunitetą.
