VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininko Henno Põlluaaso pareiškimai apie sieną su Rusijos Federacija galbūt labiau skirti vidinei auditorijai, tačiau tokie žodžiai nutolina 2014 metų Rusijos ir Estijos sienos sutarties ratifikavimo perspektyvas ir sukuria papildomą įtampą dvišaliame ir tarpparlamentiniame bendradarbiavime, pareiškė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.
"Antrus metus iš eilės Riigikogu pirmininkas pareiškia apie 1920 metų Tartu taikos sutarties galiojimo tęsimą. Tokiu būdu Hennas Põlluaasas vėl žengia ant to paties grėblio ir atmeta situaciją, įvykusią prieš 16 metų, kai po beveik 11 metų trukusių derybų pavyko susitarti dėl sienos linijos ir pasirašyti sienos sutartį. Tačiau būtent iš Estijos pusės Tartu taikos sutarties paminėjimas jos preambulėje tada privertė Rusiją atšaukti savo parašą, o naujos konsultacijos buvo atnaujintos tik 2012 m. ir baigėsi 2014 m. naujo susitarimo dėl valstybės sienos pasirašymu", — RIA Novosti cituoja Sluckio žodžius.
Jis priminė, kad dokumentas vis dar svarstomas abiejų šalių parlamentuose. Be to, kaip pabrėžė Sluckis, buvo sudaryti susitarimai dėl jo sinchroninio ratifikavimo, tačiau būtent rusofobinė Estijos politikų linija sulėtino visą procesą.
"Põlluaaso pareiškimai galbūt labiau skirti vidinei auditorijai, kad pritrauktų rinkėjus. Tačiau tuo pačiu metu tokie pareiškimai vis labiau nutolina perspektyvas ratifikuoti 2014 m. Rusijos ir Estijos sienos sutartį ir sukuria papildomą įtampą dvišaliame ir tarpparlamentiniame bendradarbiavime", — pasakė deputatas.
Reakcija Federacijos taryboje
Savo ruožtu Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas pabrėžė, kad pokario sienų tarp Rusijos ir Estijos pakeisti neįmanoma, o tokie pareiškimai neprisideda prie santykių tarp šalių gerinimo.
"Neįmanoma pakeisti sienų tarp Rusijos ir Estijos. Tai taip pat teigiama Rusijos Federacijos Konstitucijoje, atsižvelgiant į padarytas pataisas, Rusijos teritorijos atskyrimas yra nepriimtinas", — pasakė Cekovas.
Jis pabrėžė, kad Estijos politikai neturėtų leisti tokių pareiškimų, nes jie "neprisideda prie santykių su Rusija gerinimo". "Jie turi suprasti, kad Estija kaip valstybė nebūtų iškilusi be Rusijos paramos", — pasakė įstatymų leidėjas.
Senatorius tokią iniciatyvą apibūdino kaip būdą "pranešti apie save".
Ginčo dėl Rusijos ir Estijos sienos esmė
Anksčiau Põlluaasas savo Naujųjų metų kalboje pasakė, kad Tartu taikos sutartis, kurioje "susitarta dėl Estijos ir Rusijos sienos", neva vis dar galioja pagal tarptautinę teisę. Politiko sveikinimas buvo paskelbtas parlamento tinklalapyje. Rugsėjo mėnesį Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pabrėžė, kad Estija neketina pateikti teritorinių pretenzijų Rusijai, tačiau sunku numatyti, kada parlamentas ratifikuos sienos sutartį su Rusijos Federacija.
Tarp Estijos ir Rusijos nėra teisiškai įformintos sienos. Rusijos ir Estijos sutartis dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir dėl jūrų erdvių Narvoje ir Suomijos įlankose ribų nustatymo 2014 m. pasirašė kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai. Šiuos dokumentus turi patvirtinti abiejų valstybių parlamentai.
Tartu taikos sutartis buvo sudaryta 1920 m. vasario 2 d., pasibaigus karo veiksmams. Tuo metu Estija kovojo su vokiečių "Landesvero" šauktine kariuomene iš baltų kilmės vokiečių ir buvusių kareivių bei jau per Pirmąjį pasaulinį karą pasidavusių vokiečių armijos karininkų, taip pat su Raudonosios armijos padaliniais. Remiantis Tartu taikos sutartimi, Sovietų Rusija tapo pirmąja valstybe pasaulyje, pripažinusia Estijos nepriklausomybę, taip pat buvo nustatyta valstybės sienos linija tarp abiejų šalių. Pagal susitarimą dalis Pskovo gubernijos (vadinamojo Pečoros krašto, dabar Rusijos Federacijos Pskovo srities Pečoros rajonas), teritorija dešiniajame Narvos upės krante (dabar teritorija Rusijos Federacijos Leningrado srityje) atiteko Estijai. 1944 m. šios teritorijos buvo grąžintos RSFSR.
