VILNIUS, sausio 4 — Sputnik. Amerikos ir Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad vasaros mėnesiais COVID-19 plitimas sumažėja dėl ultravioletinių spindulių poveikio koronavirusui.
Kita vertus, sezoninis saulės spinduliuotės poveikis ligų perdavimui yra nedidelis, palyginti su socialinės saugos veiksniais. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".
Mokslininkai, politikos formuotojai ir sveikatos priežiūros darbuotojai siekia nustatyti, ar COVID-19 gali tapti sezonine liga. Supratus šį aspektą, nustatoma reagavimo į pandemiją strategija.
Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje mokslininkai kartu su kolegomis iš Harvardo universiteto ir Paryžiaus-Saklė universiteto Prancūzijoje pritaikė statistinių metodų rinkinį, siekdami išanalizuoti, kaip keturi kintamieji — UV spinduliuotė, temperatūra, drėgmė ir krituliai — koreliuoja su paros COVID-19 atvejų augimo tempu. Tai yra rodiklis, kaip greitai liga plinta tam tikrame regione.
"Mes paėmėme daug skirtingų statistikos agentūrų duomenų rinkinių iš viso pasaulio ir juos suderinome, kad sukurtume daugiau nei 3 000 erdvinių vienetų pasaulinį duomenų rinkinį", — tyrėja iš Breno aplinkos mokslų ir vadybos mokyklos Tamma Carleton sakė pranešime spaudai.
Mokslininkai taip pat įvertino vėlavimo laiką tarp oro sąlygų pokyčių ir praneštų COVID-19 atvejų, atsižvelgdami į viruso inkubacinį laikotarpį, taip pat į papildomą vėlavimą dėl tyrimų.
Tyrėjai rado įrodymų, kad saulės UV spinduliai sumažina COVID-19 perdavimą, tačiau tik nežymiai. Pavyzdžiui, birželio mėnesį vidutinis dienos COVID-19 atvejų padidėjimas Los Andžele buvo 12 proc., palyginti su 13 atvejų gegužę.
Modelis parodė, kad šiauriniuose regionuose, kuriuose vyrauja vidutinių platumų klimatas, nuo sausio iki birželio augimo tempas turėtų sumažėti 7,4 procentinio punkto, o iki gruodžio mėnesio — padidėti 7,8 procentinio punkto. Atitinkamai pietų pusrutulyje vaizdas bus atvirkštinis.
Tuo tarpu mokslininkai mano, kad UV spinduliuotė yra pagrindinis natūralus veiksnys, turintis įtakos koronaviruso infekcijos plitimui.
"Giminingos koronaviruso rūšys, tokios kaip SARS-CoV 2003 ir MERS-CoV 2012, buvo silpnai susijusios su temperatūra ir drėgme, tačiau buvo jautrios UV spinduliams", — sakė tyrimo autorius Kyle'as Meng'as, ekonomistas, aplinkosaugininkas iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje.
Keli veiksniai gali lemti UV spindulių įtaką COVID-19 perdavimui. Pirmasis yra biologinis. Ultravioletinė šviesa naikina nukleino rūgštis, kurias virusas naudoja savo genetinei informacijai koduoti. Kitas veiksnys yra elgesio. Vasarą, kai saulėta, žmonės dažniau eina į lauką, todėl virusas tampa labiau pažeidžiamas.
Harvardo tyrėjas Jonathan'as Proctor'as, dalyvavęs tyrime, mano, kad UV spinduliuotė gali paveikti virusą jo perdavimo metu, pavyzdžiui, kai jis yra ore ar ant atviro paviršiaus.
"Kaip ultravioletiniai spinduliai gali paveikti mūsų pačių DNR, jei nenaudosime apsaugos nuo saulės, taip gali pakenkti virusui COVID-19", — sakė Proctor'as.
Tyrėjų teigimu, ultravioletinių spindulių poveikis ligos plitimui yra sezoninis, tačiau paprastai jis yra nedidelis, palyginti su socialinio atstumo priemonių, tokių kaip draudimai keliauti, mokyklų uždarymas ar izoliacija namuose, efektyvumu.
