Lietuvos Vyriausybė atšaukė skrydžių iš Jungtinės Karalystės (JK) draudimą. Tai padarius, padidėjo rizika, jog į Lietuvą pateks sparčiau plintanti COVID-19 atmaina.
Jei Lietuvos valdžia nesugeba susitvarkyti su sena viruso atmaina, kokiu būdu ji planuoja susitvarkyti su nauja, jai pradėjus plisti Lietuvoje?
Skrydžiai iš JK vėl vyksta nuo sausio 1 dienos.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aiškino, kad toks sprendimas priimtas kartu su Latvija ir Estija. "Norime išlaikyti "Baltijos burbulo" idėją, todėl kartu įvedę kelionių ribojimus, kartu planuojame juos ir panaikinti", — žiniasklaidai sakė ministras.
O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad atvykstantieji iš JK turės izoliuotis, darytis COVID-19 tyrimą.
Abu ministrai palaiko "burbulo idėją". Tokią solidarią ir galbūt net humaniškai atrodančią idėją. Atvykstančiųjų atžvilgiu. O kaip tiems bendrapiliečiams, pas kuriuos atvyksta pasisvečiuoti emigrantai? Čia kaip skęstančiajam paduoti šlapią akmenį...
Nėra jokių įrodymų, kad užsikrėtimų skaičius Lietuvoje mažėtų. Mirtys milijonui gyventojų vien nuo rugsėjo mėnesio galo viršija absoliučiai visų Europos Sąjungos šalių pavasario bangos mirčių lygį.
COVID-19 atmaina užsikrėtusių žmonių kiekis Londone dvigubėja maždaug kas dvi savaites. Ir to didėjimo neišeina nei paprastai, nei moksliškai pagrįstai paaiškinti.
Galiausiai, mokslinis paaiškinimas nėra toks svarbus. Svarbu yra tai, kad patys britai situaciją vertina taip rimtai, kad kai kuriuose regionuose uždarė mokyklas. Tai yra tai, ko Jungtinės Karalystės valdžia žadėjo nedaryti. Tačiau dabar daro mokėdami didžiulę tiek politinio kapitalo, tiek finansinę kainą.
Taigi, įvestas privalomas atvykusiųjų testavimas iš JK nuo naujos COVID-19 atmainos išplitimo gali neapsaugoti. Nutraukus tiesioginį susisiekimą su JK, nauja COVID-19 atmaina Lietuvoje plistų ne taip greitai.
Žinoma, tiesioginių skrydžių nutraukimas nėra pilnas sprendimas, nes galima keliauti per aplink. Taip, kaip šventinėmis dienomis Lietuvoje apribojus judėjimą tarp savivaldybių, bendrapiliečiai per aplink vis tiek bandė pasisvečiuoti pas gimines, artimuosius ir draugus.
Nutraukus tiesioginį žmonių srauto judėjimą galima būtų laimėti kelias labai svarbias savaites laukiant pirminio skiepijimo etapo rezultatų. Arba, kaip jau tapo įprasta Lietuvoje, galima sėdėti, laukti, ir žiūrėti, kas bus. O belaukiant ieškoti kaltų ir tuo dar labiau kelti nepasitikėjimą bei įtampą visuomenėje.
Štai paskutinę praėjusių metų dieną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir visuomenę dėl nepagrįstos kritikos centro atžvilgiu.
"Nuolatinė ir nepagrįsta kritika įstaigos ir jos vadovo atžvilgiu trikdo ir taip nepakeliamą krūvį velkančio NVSC darbą — kelia visuomenės nepasitikėjimą, kas ypač apsunkina NVSC darbuotojų darbą šiuo nelengvu metu. Tai labai neigiamai veikia ir visus įstaigos darbuotojus, kurie šią kritiką priima asmeniškai", — rašoma NVSC kreipimesi.
Kreipimesi taip pat rašoma, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puolimas demotyvuoja ir neigiamai veikia NVSC darbuotojus, jų emocinę ir psichinę sveikatą.
"Esant tokiai situacijai pasigendame telkiančios lyderystės, nes šiuo metu nėra tinkamiausias metas ieškoti kaltų ir diskutuoti apie nepakankamą pasirengimą antrajai bangai", — rašoma NVSC darbuotojų kreipimesi.
"Sutinkame, kad bendri šalies rezultatai valdant pandemiją nėra geri, bet reikia suprasti, kad viena įstaiga, turinti ribotus išteklius, negali suvaldyti tokio lygio ekstremalios situacijos. Tai turėtų būti bendro visų kompetentingų institucijų darbo rezultatas", — savo kreipimesi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir visuomenę teigia NVSC darbuotojai.
Deja, tačiau chaosas tęsiasi. Taip pat ir COVID-19 statistikoje.
Neseniai paviešinta žinia, kad skaitmenizuojant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVCS) veiklą rastos 804 neapskaitytos mirtys, sukėlė dar daugiau diskusijų dėl centro veiklos. Aiškėja, kad problemų yra dar didesnių.
Sekmadienį skubiai surengtoje spaudos konferencijoje NVSC direktorius Robertas Petraitis kalbėdamas apie COVID-19 sergamumo ir mirtingumo duomenis sakė, kad būtent pats centras nustatė, jog mirčių nuo koronaviruso skaičiai turi didelių neatitikimų.
"Gruodžio mėnesį pasirodžius informacijai apie galimas perteklines mirtis, NVSC kreipėsi į Registrų centrą, E.sveikatos duomenų tvarkytoją, ir paprašė pateikti mirties liudijimų duomenis, kuriuose nurodoma, kad mirusiems (PGR metodu) diagnozuotas koronavirusas. Šiuos duomenis palyginome su duomenimis iš gydymo įstaigų. Apie tai informavome ministeriją, pateikėme situacijos vertinimą bei sprendimo būdus", — kalbėjo Petraitis.
Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas atkreipė dėmesį, kad nuo sausio pirmosios gydymo įstaigos neturi pranešti apie mirtis NVSC, o pats centras neturi prieigos prie elektroninių duomenų sistemos. "Nuo sausio pirmos mes neturėsime jokios prieigos prie informacijos apie mirtis", — teigė NVSC vadovas.
Duomenų kokybė, informacijos savalaikiškumas yra labai svarbūs valdant pandemiją. Kaip ir priimant bet kokius sprendimus. Jeigu duomenys netvarkingi, o informaciją pakuoja viešųjų ryšių specialistai, be abejo, visi sprendimai, priimti remiantis tais duomenimis, bus nepagrįsti. Sprendimai gali būti net žalingi.
O politikai nepraleidžia progos "papolitikuoti". Atsikreipti dėmesį.
Ministrė, ne, ne sveikatos apsaugos — ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat pakalbėjo. Pakalbėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veikla bei nesugebėjimas atrasti užsikrėtusio žmogaus kontaktų yra viena didžiausių pandemijos suvaldymo problemų.
"Mes vis dar neatsekame kontaktų. Jų yra tiek daug, kad, anot ekspertų, jei tau pakyla temperatūra, tai — 50 proc. tikimybė, kad tau yra koronavirusas. Virusas taip išplitęs šalyje, kad mes nežinome, neatsekame kontaktų. Kai buvo 100, buvo galima atsekti kontaktus ir nereikėjo uždaryti visų verslų ir visos valstybės. Dabar visiškai nevaldoma situacija. Manau, NVSC veikla yra didžiausia silpnoji grandis", — kalbėjo Armonaitė.
"Pamatėme ir NVSC neapskaitytas mirtis. Mes kurį laiką girdime ponios Lingienės komentarus ir panašiai. Tačiau ten yra ir viso NVSC vadovas, aš nežinau, ar kas nors žino, kad jis yra", — pasmalsavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vieno žmogaus mirtis — tai tragedija. Dešimtys ir šimtai — nelaimė. Tūkstančiai — tik statistika. Bet ir statistika Lietuvoje tampa tikra tragedija. Įdomu, ką apie visa tai galvoja statistinis lietuvis? Ir apie galimybes pasiskiepyti, kai taip skaičiuojama.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
