VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Dauguma karininkų Vokietijoje 1941 metų pavasarį bijojo karo su TSRS, numatydami Trečiojo Reicho žlugimą, kaip ir Napoleono armijos pralaimėjimą. Tai teigiama naujuose išslaptintuose Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyviniuose dokumentuose.
Šios medžiagos paskelbtos naujame rinkinyje "Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai", praneša RIA Novosti. Tarp jų buvo paviešinta šifruota telegrama, kurią 1941 metų gegužės 9 d. iš Berlyno į Maskvą išsiuntė sovietų užsienio žvalgybos Vokietijoje rezidentas Amajakas Kobulovas su operatyviniu pseudonimu Zachar.
Šiame pranešime Kobulovas remiasi duomenimis, gautais iš legendinio vokiečių sovietinės žvalgybos agento, antifašisto, vyriausiojo leitenanto Haro Šulcės-Boizeno (Harro Schulze-Boysen) (operatyvinis pseudonimas "Viršila") iš Vokietijos aviacijos ministerijos.
Taigi, "Viršila" pabrėžia, kad tarp daugumos karininkų, taip pat daugiau ar mažiau apdairių nacių, pastebima ryški karo su TSRS baimė ir beveik nėra polinkio į konfliktą su Tarybų Sąjunga.
"Karas prieš TSRS laikomas beprotišku sumanymu, kad tai panašu į Napoleono žlugimą Rusijoje, jie lygina Hitlerio politiką su amoko (aptemusios sąmonės — Sputnik) liga", — rašė Kobulovas.
Pasak jo, "Viršila" taip pat pranešė apie "nekokias nuotaikas vokiečių buržuazijos sluoksniuose".
"Slegiantį įspūdį šiems sluoksniams padarė Hitlerio kalba Reichstage, skelbianti karo tęsinį 1942 metais. Šiuose sluoksniuose reiškiamas susirūpinimas dėl Vokietijos pramonės sugebėjimo taip ilgai atlaikyti įtampą. Įranga nusidėvi, karo tęsimas nesuteikia galymybės ją atnaujinti. Daugiausia nuolankiai suvoktas pelno atskaitymas valstybės naudai (tikintis užbaigti karą 1941 m.), jei tai tęsis ir 1942 metais, kils stiprus nepasitenkinimas", — pranešė rezidentas.
Rinkinyje "Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba. 100 metų. Dokumentai ir liudijimai" pirmą kartą, naudojant archyvines medžiagas, pasakojama apie pagrindinius Rusijos užsienio žvalgybos istorijos etapus nuo jos sukūrimo 1920 metų gruodžio 20 d. iki šių dienų.
Rinkinyje be kita ko pateikti nauji dokumentai apie Hitlerio agresijos prieš TSRS rengimą, apie Japonijos poziciją stojimo į karą su Sovietų Sąjunga atžvilgiu, apie sąjungininkų antrojo fronto atidarymo perspektyvas, apie separatines JAV ir Didžiosios Britanijos derybas su naciais, apie Vašingtono ir Londono planus pokario pasaulinės tvarkos ir Maskvos sulaikymo atžvilgiu.
Dauguma dokumentų, įtrauktų į rinkinį, pirmą kartą įvedami į mokslinę apyvartą. Knygoje naudojamos medžiagos iš Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos archyvų, FSB centrinio archyvo, Rusijos Federacijos prezidento archyvo, Rusijos valstybinio socialinės ir politinės istorijos archyvo ir kitų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pabrėžė, kad užsienyje bandoma iškraipyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, ir tai daro ne tik nacių bendrininkai, bet ir gerbiamos tarptautinės institucijos, siekiančios savo momentinių konjunktūrinių politinių tikslų. Rusija gins istorinę tiesą, tuo metu ir atskleisdama archyvinius dokumentus, kurių ji turi užtektinai, pabrėžė Putinas.
