Senelis Šaltis ant raketos ir Snieguolė-čiuožėja: TSRS Naujųjų metų atvirukai

Senoviniai atvirukai su mielais gyvūnais, kosmonautais, metalurgais, Raudonąja aikšte ir, žinoma, Seneliu Šalčiu ir Snieguole. Daugiau apie atvirukus sužinokite Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje

TSRS užaugę žmonės dažnai pasigenda vaikystės atributų. Vienas iš jų yra Naujųjų metų atvirukai. Sovietų menininkai dažniausiai piešė darbinių profesijų žmones, miško gyventojus ir pagrindinius Naujųjų metų simbolius — Senelį Šaltį, Snieguolę ir eglutę.

Daugelyje vietos istorijos muziejų galima rasti atvirukų kolekcijas. Ir daugelis kolekcininkų jų ieško kaip didžiausios vertybės.

1/15

© Photo : Museum of USSR

Iš esmės būtent Naujuosius metus pradėta švęsti TSRS, carinėje Rusijoje Kalėdos buvo pagrindinė šventė. Nuotraukoje: atvirukas "Senelis Šaltis ir vaikai važinėja rogutėmis".

2/15

© Photo : Museum of USSR

Tradicija švęsti senus Naujuosius metus, kurie patenka į sausio 14 dieną, taip pat atsirado TSRS po 1918 metų. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Kosmonautas su eglute ir parašiutu".

3/15

© Photo : Museum of USSR

Naujieji metai tapo grynai pasaulietine švente, o Kalėdos lieka išskirtinai bažnytine. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Maskva".

4/15

© Photo : Museum of USSR

Nuo 1929 metų Kalėdų šventė buvo oficialiai atšaukta, o Naujųjų metų diena tapo įprasta darbo diena. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Metalurgas".

5/15

© Photo : Museum of USSR

Didžiojo Tėvynės karo metais, Stalino įsakymu, eglutės vaikams buvo draudžiamos. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Senelis Šaltis, Snieguolė ir vaikai važinėja rogutėmis".

6/15

© Photo : Museum of USSR

Kariams buvo kuriamos kalėdinės eglutės, kad išlaikytų kovinę dvasią. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Olimpinis lokys balione".

7/15

© Photo : Museum of USSR

Oficialiai Naujuosius metus pradėta švęsti 1935 metais. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Seniai besmegeniai dainuoja".

8/15

© Photo : Museum of USSR

1937 metų sausį pas Senelį Šaltį atsirado nuolatinė palydovė — Snieguolė. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Snieguolė-čiuožėja".

9/15

© Photo : Museum of USSR

Sovietmečiu atsirado ir savų Naujųjų metų atributų: mandarinai, baltoji mišrainė, kurantai, iškilmingas valstybės vadovo kreipimasis į šalies piliečius. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Šventės Naujaisiais metais".

10/15

© Photo : Museum of USSR / V. Zarubin

1947 metų gruodžio 23 dieną TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu sausio 1-oji tapo šventine ir laisva diena. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Zylė groja smuiku".

11/15

© Photo : Museum of USSR

1954 metais pirmą kartą buvo įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė Kremliuje. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Voverė ir šermukšnis".

12/15

© Photo : Museum of USSR / V. Zarubin

Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungoje ir kitose Europos šalyse paplito tendencija Naujųjų metų atėjimą sieti su vienu iš gyvūnų, esančių Kinijos horoskope, nors kinų Naujieji metai ateina vėliau. Nuotraukoje: "Senelis Šaltis puošia eglutę".

13/15

© Photo : Museum of USSR

Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos Šiaurės Atlanto kalėdinio meto simbolika vis labiau populiarėja: Kalėdų senelio elnių kinkinys, raudonų ir žalių dekoratyvinių elementų deriniai, atvirukai su kalėdinių vainikų atvaizdais. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Senelis Šaltis linki laimingų Naujųjų metų".

14/15

© Photo : Museum of USSR

Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos rinkoje atsirado asmeniniam naudojimui skirti fejerverkai, pamažu tapo tradicija uždegti juos iškart po vidurnakčio. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirutė "Senelis Šaltis ant raketos".

15/15

© Photo : Museum of USSR

Kita TSRS tradicija yra sovietinių Naujųjų metų filmų žiūrėjimas. Tai išlieka iki šiol. Nuotraukoje: Naujųjų metų atvirukas "Sovietinė architektūra ir eglės".