VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Lietuvos Seimas pritarė specialiųjų išmokų "Belorus" sanatorijos Druskininkuose, nukentėjusios nuo Europos Sąjungos sankcijų, darbuotojams suteikimui. Tai buvo aptarta parlamento posėdyje.
Pakeitimai gali būti priimti skubos tvarka kitą savaitę.
Naujasis įstatymas uždraus paremti Lietuvoje veikiančias įmones, kurioms taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, ir įteisins išmokas darbuotojams, kurie paliko tokius darbdavius.
Pristatydama pataisas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pareiškė, kad Vyriausybė turėtų nedelsdama reaguoti į situaciją, susiklosčiusią dėl sankcijų įvedimo Druskininkuose veikiančiai sanatorijai "Belorus".
"Neturime jokių abejonių, kad sankcijos buvo pritaikytos pagrįstai ir rėžimo tiesiogiai finansuojami verslo subjektai, jų veikimas mūsų šalyje tikrai yra pagrįstai sankcionuotas. Tačiau lygiai taip pat turime problemą, kadangi ten dirba žmonės, moka mokesčius ir yra dabar tokie palikti nežinioje su labai neaiškiomis perspektyvomis", — pasakė ministrė.
Anot jos, toks reguliavimas yra būtinas tam, kad žmonės turėtų "tam tikrą taip vadinamą pagalvę, ir papildomą paskatą, ir nesijaustų situacijoje, kuri neturi išeities".
Taip pat tokiems darbdaviams būtų nutraukiamas subsidijos darbo užmokesčiui mokėti per prastovas.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimais siūloma įteisinti "sankcijų taikymo išmoką", kuri būtų mokama atleistiems darbuotojams, kurių darbdaviams pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.
Išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2 890 eurų arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių. Tiems darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks dirbtą laiką gautų pajamų vidurkį. Bet ir ši išmoka negalės viršyti 2 890 eurų.
Vidutinis šalies darbo užmokestis 2020 metų trečią ketvirtį siekė 1 443 eurus.
"Belorus" sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.
Situacija su sanatorija
"Belorus" sanatorija yra įsikūrusi Druskininkuose. Joje dirba šimtai Lietuvos piliečių dirba ir kasmet gydosi daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, įskaitant vaikus. Anksčiau "Swedbank" įšaldė įstaigos sąskaitas dėl to, kad įsigaliojo trečiasis ES sankcijų Baltarusijos valdžiai paketas. Sanatorijos darbuotojai liko be atlyginimų.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija situaciją pavadino "aukščiausio lygio veidmainystės pavyzdžiu" ir pažymėjo, kad ne tik Baltarusijos piliečiams Lietuvoje taikomos sankcijos, bet ir daroma žala Lietuvos ekonomikai bei pačių lietuvių interesams.
Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į "Swedbank" su prašymu "atšaldyti" "Belorus" sanatorijos darbuotojų atlyginimų sąskaitas. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę padėti įstaigos darbuotojams, pažymėdamas, kad sankcijos neturi pabloginti Lietuvos piliečių ir įmonių padėties.
Padėtis Baltarusijoje
Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tiсhanovskaоa.
Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos valstybės įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir Lukašenką.
Gruodžio viduryje ES įvedė trečiąjį sankcijų sąrašą, kuriame atsidūrė 29 Baltarusijos pareigūnai ir septyni juridiniai asmenys.
Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje.
