Lietuva yra viena iš pagrindinių stipresnio spaudimo (griežtesnių sankcijų) Baltarusijos "režimo" atžvilgiu šalininkių. Aleksandras Lukašenka pagrasino atsakyti ekonomiškai. Vilnius jo žodžius išgirdo, bet politikos nepakeitė — demokratijos į pinigus nekeičia... O jeigu rimtai, priežastys yra dvi.
Pirma, Lietuva posovietinėje erdvėje realizuoja Vakarų "vanagų" poziciją, kurios esmė — kova su Rusija, ir Baltarusijos "demokratizacija" yra vienas iš šio žaidimo elementų. Kitaip tariant, jei partija Vašingtone įsakė, lietuviškas komjaunimas atsisakyti negali.
Antra, Lietuva visą laiką buvo šventai įsitikinusi, kad Lukašenkos grasinimai atsisakyti naftos ir trąšų tranzito per Klaipėdą ir aiškinimas, kad, "žinoma, mums bus šiek tiek nenaudinga, bet mes juk galime susitarti su rusais dėl tarifų, ir jie vis tiek gaus naudos iš mūsų krovinių perkrovimo apimčių" — tuščiažodžiavimas, nes Baltarusijai tai būtų labai nenaudinga, o pinigus "Batka" skaičiuoti moka.
Kaip pažymėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: "Baltarusijos ekonomika yra ties visiško kolapso riba šiuo metu. Ten iš tiesų didelė krizinė situacija, ir viską, ką jie kalba arba daro, turėtų labai apgalvoti, nes viskas apsivers bumerangu jiems patiems pirmiausia. Galbūt, kitiems irgi bus žala padaryta, bet gerokai didesnė žala šaliai, kuri tikrai išgyvena ypatingą krizę. Šiuo atveju ne tik politinę, bet ir ekonominę. Todėl tai, kas kalbama, ir tai, kas įgyvendinama praktikoje, kaip rodo patirtis, ne visada sutampa".
Negalima pasakyti, kad tokia pozicija visiškai nepagrįsta, bet nuo to laiko Baltarusijos ekonomika nesugriuvo. Dar daugiau, viena po kitos pasipylė Lietuvai nemalonios staigmenos.
Iš pradžių BNK dukterinė įmonė laikinai sustabdė naftos produktų eksportą per "Klaipėdos naftos" terminalą. Kompanijos komercijos direktorius Mindaugas Navikas tada sakė, kad esama realios tikimybės, jog baltarusiški kroviniai nebus vežami į Lietuvą, ir todėl būtina ruoštis įvairiems scenarijams. "Suprantame, kad kliento sprendimus greičiausiai diktuoja ne ekonominė, o politinė logika, kurios mes valdyti negalime", — teigė Navikas.
Vėliau atėjo žinia, kad BNK nepratęsė ilgalaikės sutarties su Lietuvos geležinkelių bendrove "LTG Cargo", kuri gabendavo jos naftos produktus į Klaipėdos uostą. "LTG Cargo" generalinis direktorius Egidijus Lazauskas šiame kontekste pareiškė, kad krovinių pervežimo rinkoje šiuo metu yra didelis neapibrėžtumas, ir todėl kiekvienas krovinys įmonei reikšmingas. Kartu jis pažymėjo, kad "baltarusiško krovinio pervežimo grandinė sukuria ekonominį efektą ne tik mums, bet ir kitoms bendrovėms".
Na, ir desertas. Anot Rusijos vicepremjero Aleksandro Novako, visai realu, kad 2021 m. prasidės baltarusiškos naftos eksportas per rusiškus uostus. Rusijos transporto ministro pavaduotojas Jurijus Cvetkovas patvirtino, kad Maskva ir Minskas šiuo metu aptaria Baltarusijos krovinių nukreipimą į rusiškus uostus. Be to, jis pažymėjo, kad iki 2022–2023 metų Rusijos prekių tranzitas per Baltijos šalių uostus turėtų sumažėti iki minimumo.
Kaip sakoma, vienas kartas — atsitiktinumas, antras — sutapimas, trečias — tendencija. "Didieji" Lietuvos geopolitikai gali ilgai įtikinėti save, kad niekur Lukašenka nepabėgs, bet faktai rodo, jog situacija su baltarusišku tranzitu per Lietuvą keičiasi jos verslui (ir biudžetui) nepalankia linkme.
Žinoma, galima teigti, kad Baltarusijos naftos eksporto praradimas nėra katastrofa, bet, kaip minėta aukščiau, verslininkai taip nemano. Dar daugiau, šiandien nafta, o rytoj atsisveikinti su Lietuva gali ir baltarusiškos trąšos. Be abejo, pastarųjų atveju viskas sudėtingiau, bet, jeigu Baltarusijoje ir Rusijoje bus politinė valia (atrodo, yra), o Vakarų (taip pat Lietuvos) spaudimas Minskui didės, tik laiko klausimas, kada Klaipėdos uostas praras "Belaruskalij" produkciją (ypač, jeigu šios kompanijos atžvilgiu irgi bus įvestos sankcijos).
Tokiu būdu, Baltijos valstybės bendrai ir Lietuva konkrečiai kryptingai gadina santykius su Rusija ir Baltarusija, dėl ko kenčia ekonomiškai. Galbūt, išgelbės kitos rinkos, bet esmės tai nekeičia — kam kurti papildomas problemas su valstybėmis, su kuriomis konstruktyvūs santykiai gali atnešti didelę ekonominę naudą?
Todėl, kad to reikia Amerikai? Tai ji nuo to daug nepraranda. Vokietija kritikuoja Maskvą, bet neatsisako "Šiaurės srauto 2" projekto. Net Latvija bando kažkaip gauti pigios Astravo elektros. O Lietuva toliau entuziastingai pjauna ekonominę šaką, ant kurios sėdi. Tame, žinoma, nieko naujo, bet dabar aiškėja, kad įsitikinimas, jog "mums už tai nieko nebus", buvo nepagrįstas. Tačiau net tai, greičiausiai, nepakeis Lietuvos užsienio politikos Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.
Pirmas punktas — Amerika visada teisi. Antras punktas, jeigu dėl jos interesų realizavimo Lietuva patiria nuostolių, žiūrėti pirmą punktą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
