Naujojo valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (KDS) vadovo rinkimai atrodys kaip kukli biurokratinė procedūra, o tokio svarbaus šalies posto likimą iš tiesų lems tik 1001 delegatas. Be to, pirmą kartą šios partijos suvažiavimas vyks išskirtinai virtualiu formatu, rašo Vladimiras Kornilovas RIA Novosti medžiagoje.
Planuojama, kad po dviejų dienų elektroninio balsavimo bus nustatytas naujas lyderis, kuris iki metų pabaigos beveik neabejotinai turėtų perimti šalies vadžias iš Angelos Merkel rankų. Jei ji, žinoma, nepakeis nuomonės paskutinę akimirką dėl išėjimo.
Nepaisant to, kad ši procedūra atrodo toli gražu ne pati demokratiškiausia ir pernelyg elitinė, būsimasis kancleris visgi gaus bent kažkokį atstovų mandatą. Nes techniniu požiūriu dabar Vokietiją (kad ir kaip keista gali atrodyti daugeliui mūsų vakariečių) apskritai valdo niekienio neišrinktas asmuo. Juk Merkel daugelį metų buvo kanclerė kaip KDS vadovė. Nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, palikusi partijos vadovės postą, ji praktiškai neturi žmonių mandato. Tačiau kalbant apie demokratinės Europos lyderį, diskusijos apie atstovavimą, apie elementarias procedūras ir (taip) apie valdžios nepakeičiamumą atsitraukia į antrą planą.
Nepaisant to, Vokietijos gyventojai yra gana patenkinti šia situacija. Maža to, vertinant pagal apklausas, rinkėjai nėra prieš jos pasilikimą, nes per pasaulinius perversmus, su kuriais pasaulis susidūrė praėjusiais metais, žmonės mažiausiai nori dramatiškų valdžios pokyčių. KDS beveik garantuotai laimės rugsėjo mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus. Remdamasi tuo, Merkel galėtų toliau valdyti šalį, jei pati nenorėtų išeiti į pensiją ir pagaliau pasivažinėti Transsibiro geležinkeliu, kaip ji seniai svajojo.
Tačiau yra viena problema: partija negali rasti antrosios Merkel. Kanclerės bandymas atlikti operaciją "Įpėdinis" baigėsi visišku sužlugimu. Jos numylėtoji Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri nuo praėjusių metų vadovauja KDS, akivaizdžiai nepajėgi valdyti sunkių partijos mechanizmų. Tačiau net tie trys kandidatai, kurie pretenduoja į šį postą, kelia daug klausimų ir sukelia papildomą skilimą visuomenėje ir pačios KDS gretose.
Ir tai vyksta unikalaus įvykio fone: pirmą kartą per daugelį metų dabartinę kanclerę populiarumu aplenkė kitas Vokietijos politikas — sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. Atrodytų, štai ir kitas kancleris. Tačiau Spahno populiarumas yra ne tarp vokiečių ir ne partinis, o labiausiai paremtas moterų palaikymu. O štai KDS branduoliniame elektorate, dėl kurio rudenį bus įnirtinga kova su dešiniųjų konkurentais (pirmiausia su "Alternatyva Vokietijai"), Spahno, atviro gėjaus, oficialiai esančiame tos pačios lyties asmenų santuokoje, kandidatūra gali erzinti. Į tai partijos vadovybė, net turėdama reikšmingą lyderystę apklausose, negali neatsižvelgti.
Todėl dabar Spahnas atlieka antrą vaidmenį palaikydamas pagrindinį kandidatą — Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ministrą pirmininką Arminą Laschetą. Neseniai jiedu pristatė priešrinkiminę programą, kurią daugelis laiko partijos platforma artėjantiems federaliniams rinkimams. Iš to jau aišku, kad tuo atveju, jei laimės "meinstryminis" statytinis, Spahnas užims vadovaujamas pozicijas tiek KDS (kaip pirmininko pavaduotojas), tiek būsimoje kanclerio Lascheto vyriausybėje.
Štai tik partijos viduje kilęs iš Frankofonų valonų šeimos Laschetas toli gražu nėra pats populiariausias. Nejaunas (vasario mėnesį jam sueis 60 metų), likęs be charizmos funkcionierius, kuris daugelį metų buvo Merkel šešėlyje, apklausose gerokai nusileidžia dar dviem kandidatams — 55 metų Norbertui Röttgenui, septynerius metus vadovaujančiam Bundestago Užsienio politikos komitetui, ir 65 metų Friedrichui Merzui, kritikui ir Merkel varžovui, dėl griežtos retorikos vadinamu "vokiečių Donaldu Trampu", kuris gali būti patrauklus "Alternatyvos" šalininkams. Sprendžiant iš naujausių apklausų, Röttgeną ir Merzą palaiko atitinkamai 32 % ir 29 %, o Laschetą tik 12 %.
Nenuostabu, kad liberalesni valdančiosios partijos šalininkai pastaruoju metu išreiškė aiškų susirūpinimą ir net tikisi, kad endšpilyje, tai yra, paskutinę akimirką prieš suvažiavimą, Laschetas ir Spahnas surengs tam tikrą rokiruotę, susikeisdami vietomis kovoje dėl pirmininko ir vicepirmininko postų. Be to, diskutuojama apie netradicinį Vokietijos variantą, kai Laschetas gali tapti partijos bosu, tačiau šalyje populiaresnis Spahnas iki metų pabaigos bus išstumtas kandidatu į kanclerius.
Krikščionių socialinės sąjungos šalininkai (KDS partneriai iš Bavarijos) aktyviai užsimena, kad po federalinių rinkimų į kanclerio postą gali pretenduoti jų statytinis Markusas Söderis, dabartinis Bavarijos ministras pirmininkas. Bet kokiu atveju, atlikus ZDF televizijos kanalo apklausą paaiškėjo, kad 58 % šalies gyventojų pripažįsta šią kandidatūrą kaip kanclerio iš koalicijos.
Pagrindinius konservatyvius KDS rinkėjus labiau traukia Merzo link. Jo pergalės perspektyvos labai jaudina vidinį Merkel ratą. "Vokietijos Trampo" šalininkai netgi įsitikinę, kad nuolatinis partijos suvažiavimo atidėjimas epidemijos pretekstu greičiausiai buvo susijęs su valdžios bandymais sumažinti jo galimybes laimėti.
Tačiau bendros Vokietijos apklausos ir net vidinės partijos pirmenybės gali neturėti lemiamo vaidmens balsuojant. Tai kontroliuos KDS funkcionieriai. Šiuo atveju demokratinės procedūros ir rinkėjų valia nublanksta į antrą planą.
Pagal šiuos scenarijus mums svarbu suprasti, kuris iš potencialių kandidatų yra naudingesnis Rusijai. Beveik kiekvienas iš jų vienaip ar kitaip kritikavo mūsų šalį. Rotgenas tai darė ypač dažnai, o tai suprantama, atsižvelgiant į jo pareigybę Bundestage. Ne taip seniai Spahnas paragino sustabdyti "Nord Stream-2" kaip "bausmę Rusijai". Merzas teigė, kad dujotiekis turėtų būti baigtas statyti, tačiau tada turėtų būti įvestas dvejų metų moratoriumas jo naudojimui.
Pastaraisiais metais santūriausias Rusijos ir Vokietijos santykiuose buvo tas pats valdžios kandidatas Laschetas. Reikėtų pažymėti, kad Vokietijos valstybių vyriausybių vadovai šiuo požiūriu tradiciškai yra pragmatiškesni. Štai ir labiausiai apgyvendintos FRG žemės ministras pirmininkas išreiškė nepasitenkinimą agresyviu tonu, kuris Rusijos atžvilgiu susiformavo Vokietijos politikų ir spaudos pastangomis, ir paragino plėtoti mūsų šalių dialogą. Neseniai atsakydamas į Merzo skambučius, Laschetas kartu su kolega iš Saksonijos ragino atskirti "Nord Stream" problemą nuo kaltinimų Rusijai "opozicioneriaus apnuodijimu".
Ką gi, griežtesnių kitų kandidatų iš KDS pareiškimų fone ši pozicija atrodo itin subalansuota. Ir tai, kad ji skamba iš "meinstryminio" statytinio žmogaus ir "merkelizmo" tęsėjo lūpų, kelia vidutiniškai teigiamus lūkesčius. Galų gale, kas betaptų kancleriu, jo poziciją daugiausia nulems verslo bendruomenės požiūris — paprastai pragmatiškesnis nei politikų. Su tuo nieko bendro neturės tik rinkėjas. Taip veikia Vokietijos demokratija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
