VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino Lietuvą su Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiu ir pabrėžė, kad Europa be Lietuvos laisvės gynėjų šiandien atrodytų kitaip.
EK pirmininkės sveikinimo vaizdo įrašas paskelbtas Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Facebook puslapyje.
Savo kalboje von der Leyen priminė, kad tada, 1991 metų sausį, paprasti piliečiai "siekė patys apsispręsti, o ne būti valdomi iš užsienio", tai buvo piliečiai, kurie norėjo savo ateitį paimti į savo rankas.
EK pirmininkė, kaip ir tūkstančiai Lietuvos žmonių, tų tragiškų įvykių atminimui įsisegė neužmirštuolę.
"Mūsų Bendrija yra skolinga Lietuvos laisvės gynėjams, nes šiandienos Europa be jų pastangų ir pademonstruotos narsos būtų atrodžiusi visiškai kitaip. 1991 metų įvykiai atliko lemiamą vaidmenį, įveikiant mūsų žemyno padalijimą", — sakė von der Leyen.
1991 metų įvykių trisdešimtmečio išvakarėse Seimas priėmė Nepriklausomybės Akto signataro Seimo nario Emanuelio Zingerio inicijuotą rezoliuciją "Dėl Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio". Prieš priimant rezoliuciją, jos tekstas sukėlė prieštaravimų dėl Vytauto Landsbergio statuso. Opozicijos atstovai nenorėjo, kad jos tekstu Vytautas Landsbergis būtų pavadintas Lietuvos vadovu. Jiems nepasitenkinimą kėlė formuluotė "istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis". Vėliau ją pakeitus į "istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kurios Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui vadovavo aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas Vytautas Landsbergis" rezoliucija buvo priimta.
Sausio 13-osios įvykiai ir byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.
1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
