VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Lietuvos kalėjime įkalintas Rusijos kariuomenės rezervo pulkininkas Jurijus Melis, nuteistas 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto byloje, serga koronavirusu.
Tai pareiškė buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, sakydamas kalbą Rusijos Federacijos visuomenės rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje, skirtoje Vilniaus įvykiams.
"Šiandien, mano žiniomis, jis serga koronavirusu lengva forma", — cituoja Udalcovą RIA Novosti.
Anot buvusio ambasadoriaus, jo kadencijos pabaigoje Melis buvo Kybartų kalėjime, vienoje kameroje su aštuoniais nusikaltėliais. Udalcovas pridūrė, kad rusas "gerbiamas" kameros draugų.
Melis buvo sulaikytas 2014 metais. 2019 metų kovo mėnesį jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl Sausio 13-osios įvykių Vilniuje.
Lietuvoje per visą pandemijos laiką buvo nustatyta daugiau nei 164 tūkstančiai koronaviruso atvejų. Pasveiko daugiau nei 97 tūkstančiai žmonių, o mirė 2 314.
Sausio 13-osios įvykiai ir byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas.
1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.
Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.
Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
