VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Vilnius netoleruos kitos šalies "grasinimų" Lietuvos teisėjams, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos vadovas Seime pasakė iškilmingą kalbą pagerbdamas 1991 metų sausio 13 dienos aukas. Anot jo, šie įvykiai visada primins Lietuvos piliečiams, kad pilietinė galia nėra ir niekada nebuvo fikcija.
"Lietuva siekia teisingumo nuo Sausio 13-osios įvykių praėjus net 30 metų. Netoleruosime jokių politinio spaudimo mūsų teisėjams apraiškų, įskaitant ir kitos šalies grasinimus susidoroti. Tokia yra demokratinės valstybės, saugančios savo žmonių laisves, pareiga", — teigia prezidentas.
Nausėda taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Lietuva mato, jog artimiausiems kaimynams — Baltarusijai — nelengva. Pasak jo, Lietuva linki Baltarusijos opozicijai išlikti stipriai.
"Atminkime tuos, kurie gindami mūsų laisvą ateitį nepasidavė, kovojo ir paaukojo tai, ką turėjo brangiausio", — pridūrė Nausėda.
Sausio 13-osios įvykiai
1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį sukėlė sovietų kariai. Lietuvos prokurorai iki šiol taip tvirtina, nepateikiant jokių įrodymų.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
2019 metais Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Teismas apkaltino 67 žmones. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Rusijos Tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Bylos figūrantais tapo Vilniaus apygardos teismo teisėjai Ainora Macevičienė, Aiva Survilienė, Virginija Tamošiūnaitė ir Artūras Šumskas.
Kaip pažymėjo Tardymo komitetas, nuosprendžio priėmimo metu teisėjai žinojo, kad rusams priskirtos veikos neatitinka faktinių Sausio 13-osios įvykių aplinkybių, o baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas pažeidžiant tarptautinės teisės ir baudžiamojo proceso principus ir normas.
Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Tardymo komiteto kaltinimai „prieštarauja teisingumo principams“.
Lapkričio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas baigė sausio 13 dienos bylą. Teisėjų kolegija planuoja paskelbti procesinį sprendimą 2021 metų kovo 15 dieną.
