VILNIUS, sausio 17 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS prevencijos centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas Facebook papasakojo apie tai, kaip vyksta koronaviruso mutacija.
Profesorius paaiškino, kad virusai negali daugintis — jie įsilaužia į ląstelės mechanizmus ir sukuria savo kopijas. Kuo daugiau viruso kopijų sukuria ląstelė, tuo dažniau gali atsirasti kopijų klaidų — mutacijų. Dauguma šių klaidų yra nedidelės, tačiau kai kurios klaidos gali sukelti didesnį virusų užkrečiamumą ar patogeniškumą.
Tam tikros mutacijos gali sumažinti vakcinos ar gydymo efektyvumą ir sumažinti diagnostikos priemonių tikslumą.
Čaplinskas prisiminė, kad neseniai atsirado kelios SARS-CoV-2 mutacijos: B.1.1.7 variantas, pirmą kartą atrastas Didžiojoje Britanijoje, jo užkrečiamumas padidėjo apie 50 proc., o E484K variantas, pirmą kartą aptiktas Pietų Afrikoje, kuris taip pat yra labiau užkrečiamas ir gali sumažinti vakcinų veiksmingumą.
"Manoma, kad šie variantai nesukelia sunkesnės ligos, tačiau labiau užkrečiami virusai, greičiau plisdami, gali dar labiau apkrauti jau ir taip perkrautą sveikatos priežiūros sistemą ir galiausiai sukelti daugiau mirčių", — rašo jis.
Čaplinskas taip pat teigė, kad Brazilijoje atlikti tyrimai rodo, jog SARS-CoV-2 gali būti perduodamas vandens gyvūnams, o tai gali pagreitinti tolesnes viruso mutacijas, o Jungtinėse Valstijose kovo mėnesį "britų" koronaviruso padermė taps dominuojančia.
Anksčiau profesorius pažymėjo, kad Lietuva yra tarp šalių, kuriose gali įvykti koronaviruso mutacija, nes čia plitimo dažnis yra labai didelis. Tai sukuria geras sąlygas mutacijoms.
Per visą pandemijos laiką koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje viršijo 167 tūkstančius žmonių, mirė daugiau nei 2,4 tūkstančio žmonių.
Iki sausio 31 dienos šalyje galioja karantinas. Numatytas priemones planuojama peržiūrėti sausio 17 dienos, vakcinacija atliekama tarp prioritetinių grupių gyventojų.
