VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Vakarais mokslininkai žiūrėjo filmus, svajojo apie virtą dešrą ir alų. Nuo namų iki namų teko vaikščioti, laikantis virvių, kitaip juos nuneštų vėjas. Pagrindinis kraštovaizdžio elementas — ledkalniai. Pagrindiniai gyvi padarai — pingvinai. 1963 metų sausio 14 dieną Antarktidoje pradėjo veikti tyrimų stotis "Molodežnaja". Daugiau apie tyrimus Antarktidoje skaitykite Sputnik radijo autorės Olgos Bugrovos straipsnyje.
Tai buvo ketvirtoji sovietų gyvenvietė Antarktidoje. Aštuntajame dešimtmetyje — didžiausia tarp 30 iš dešimties šalių. "Molodežka" nuo seno buvo laikoma vietos sostine: nuosavas oro uostas, 70 namų, gatvės su pavadinimais. Aišku, elektrinė ir radijo centras. Vyšnia ant torto — marmurinė pirtis.
Mirtina pūga
Sovietų "Molodežnaja" garsėjo kaip geriausias mokslo centras Antarktidoje. Stotyje mokslininkai sudarinėjo ledo žemėlapius, užsiėmė sniego tyrimais, tyrinėjo poliarinius žiburius ir atliko meteorologinius stebėjimus. Kažkas buvo padaryta pirmiausia pasaulyje: nuo 1979 metų tyrėjai zondavo atmosferą meteorologiniu lazeriu. "Sezono metu "Molodežkoje" buvo iki tūkstančio žmonių, žiemojo nuo 100 iki 150 žmonių", — sako Rusijos garbės tyrinėtojas Viktoras Bojarskis.
"Darbas tokiose stotyse tęsiasi Antarktidos sezono metu — nuo lapkričio iki vasario. Tada žiemojame. Pridedame "sezoną" ir gauname 14–15 mėnesių: standartinę programą. Kartais žmonės likdavo antrai žiemai. Tačiau tokių atvejų jie stengėsi išvengti. Žiema — tai birželis, liepa ir rugpjūtis: labai sunkus laikas Antarktidoje. Net ne dėl poliarinės nakties — ji yra trumpalaikė, bet todėl, kad nuolat pučia audros vėjai. Tai nemalonu. Pūga yra tokia stipri, kad labai lengva nuskristi kažkur toli", — pasakojo jis.
Bojarskis teigė, kad poliariniai tyrinėtojai ilgėjosi virtos dešros ir alaus ne todėl, kad būtų blogai maitinami. Tiesiog dešra buvo tik sunkiai rūkyta, kad atlaikytų ilgalaikį laikymą šaltyje. O alus būdavo skardinėje kas 10 dienų. Antarktidoje draudžiama mėgautis alkoholiu: ten nėra saugu.
"Neužsiciklink"!
Ilgus metus būti Antarktidoje nesveika. Gydytojai sako, kad jei žmogus penkerius metus praleis Antarkties ledo zonoje, jo kūno gynyba bus visiškai sunaikinta. Yra dar viena rizika — psichologinis stresas. Pastebėta: kai žmonės kelis mėnesius stebi monotonišką kraštovaizdį, jų pavojaus jausmas blanksta. Ir tai jau kelia grėsmę gyvybei. Viktoras Bojarskis su tuo nesutinka:
"Monotoniškas peizažas yra literatūrinė sąvoka. Žmonės juk nėra dykumoje! Namai yra patogūs, sąlygos yra puikios: jie paprastai gyvena po vieną, norintys pasodina gėlių ir daržovių. Jie susitinka valgomajame tris kartus per dieną. Yra daug daugiau įvairovės, nei atrodo".
Tačiau rizika psichikos sveikatai visgi yra, sako Bojarskis. Be to, šiuolaikinėse stotyse, skirtingai nei senosiuose, kai namai ir darbas, gyvenimo ir maisto taškai buvo skirtinguose pastatuose, nauji statomi monoblokais. Viskas po vienu stogu. Nereikia eiti į lauką. Tai garantuoja saugumą. Tačiau tai taip pat sustiprina izoliacijos jausmą. Svarbiausia "neužsiciklinti".
