"Mes radome būdą pralenkti Rusiją". Ko ėmėsi Pentagonas

CC BY 2.0 / The U.S. Army / Американские военные в Афганистане
Американские военные в Афганистане - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Šiuo metu JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose, tačiau karininkai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Amerikiečiai nusprendė plėtoti karinę branduolinės energijos kryptį. Dar dabartinis prezidentas Donaldas Trampas pasirašė dekretą dėl mažos galios branduolinių reaktorių kūrimo kariuomenei ir kosmoso tyrimams. Pirmą kartą per pusšimtį metų JAV atominę energiją naudos ne tik laivyne. Apie tai, kodėl Vašingtonui reikalingi nauji kompaktiški reaktoriai, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco straipsnyje.

Atsargos šaltinis

JAV ginkluotosiose pajėgose branduoliniai reaktoriai yra povandeniniuose laivuose ir lėktuvnešiuose. Tai leidžia didžiausiems Amerikos laivyno laivams jūroje išlikti beveik neribotą laiką.

Branduolinę energiją naudoja ir kitų šalių laivynai. Pavyzdžiui, prancūzų lėktuvnešis su branduoliniu varikliu "Charles de Gaulle" ir Rusija — sunkiųjų raketų kreiseris "Petras Didysis". Tačiau Jungtinėse Valstijose yra daug daugiau branduoliniu varikliu veikiančių laivų. Amerikiečiai ties tuo nesiruošia sustoti.

"Prezidento Trampo nurodymu Gynybos departamentas parengs ir įgyvendins planą, kaip parodyti mažų branduolinių reaktorių energijos lankstumą ir ekonominį efektyvumą šalies kariniame objekte, taip pat išbandyti mobilų mažos galios reaktorių. Tokie energijos šaltiniai yra būtini giliam kosmoso tyrinėjimui ten, kur neįmanomas saulės energijos naudojimas, taip pat gynybos sektoriuje", — praneša Baltųjų rūmų spaudos tarnyba.

Kokių tiksliai kompaktiškų branduolinių reaktorių prireikė, valdžia nenurodo. Defensenews.com ekspertai mano, kad kalbama apie atsarginius elektros šaltinius kariuomenės bazėse. Jei kariniame objekte nutrūks elektros tiekimas, reaktorius tieks energiją kritinei įrangai. Pagal dekreto tekstą, pirmojo prototipo bandymai turėtų prasidėti per šešis mėnesius — ekspertų teigimu, Nevados bandymų aikštelėje, vienoje didžiausių JAV.

Užkariauti kosmosą

Ne pelno siekiančios organizacijos "Secure World Foundation" kosmoso saugumo ekspertas Brian'as Weeden'as primena, kad be branduolinės energijos negalima apsieiti ilgalaikių skrydžių, įskaitant pilotuojamų, į Mėnulį, Marsą ir kitas planetas, metu. Ateityje reaktorių reikės pirmosioms nežemiškoms kolonijoms. Kai kurie ekspertai mano, kad orbitinių ginklų platformose gali būti naudojamos naujos technologijos. Iš esmės šis scenarijus gerai dera su gana agresyvia JAV kosmoso pajėgų doktrina, kuri kosmosą laiko potencialiu mūšio lauku.

Первая фотография Земли с окололунной орбиты, сделанная 24 декабря 1968 года в ходе миссии Apollo 8 - Sputnik Lietuva
JAV galvoja apie ginklus kosmose dėl Rusijos ir Kinijos

"Manau, kad amerikiečiams to pirmiausia reikia kosmoso tikslais, — RIA Novosti sakė žurnalo "Tėvynės arsenalas" vyriausiasis redaktorius Viktoras Murachovskis. — Fraze "atominis reaktorius" mes turime omenyje skirtingus dalykus. Pirma, tai yra prietaisas, veikiantis remiantis grandinine urano dalijimosi reakcija su strypais-sugėrikliais ir pajėgumo reguliavimu. Rusijoje panašūs įrenginiai jau sukurti "Burevestnik" ir "Poseidon" gaminiams. Antra, izotopiniai branduolinės energijos šaltiniai naudojami palydovuose, radijo švyturiuose ir meteorologinėse stotyse. Jie yra daug mažiau efektyvūs, bet ne tiek daug spinduliuotės".

Ekspertas priminė, kad 1950 ir 1960 metais tiek JAV, tiek TSRS bandė sukurti kompaktišką orlaivių branduolinį reaktorių. Tačiau šių projektų atsisakyta — ne vienas, net ir didžiausias orlaivis, negalėjo ištraukti įgulos biologinės apsaugos sistemos. Todėl reaktoriai buvo naudojami tik dideliuose laivuose.

Pasak Murachovskio, iki šiol nė vienai pasaulio valstybei nepavyko sukurti kompaktišką dalijimosi reaktorių, kurį būtų galima naudoti pilotuojamuose orlaiviuose, nedidelio tūrio laivuose ar sausumos transporto priemonėse. Tačiau kartu ekspertas abejoja, ar amerikiečiai nori atkartoti rusiškus "Burevestnik" ir "Poseidon".

© Sputnik / Минобороны РФBranduolinės sparnuotosios raketos "Burevestnik" bandymai
Mes radome būdą pralenkti Rusiją. Ko ėmėsi Pentagonas - Sputnik Lietuva
Branduolinės sparnuotosios raketos "Burevestnik" bandymai

"Šios sistemos yra gana specifinės, — aiškina jis. — Jos buvo skirtos garantuotam atsakomajam smūgiui bet kokiomis sąlygomis, kai agresorius paleidžia branduolinį karą, ir išlyginti Vakarų priešraketinės gynybos sistemą. Amerikiečiai jau turi pakankamai ginklų, tinkamesnių jų tikslams".

Radiacijos problema

Kadaise atominė elektrinė buvo sukurta tarpžemyniniams strateginiams bombonešiams "Convair B-36", kurie 1949–1959 tarnavo JAV oro pajėgose. Skraidančios laboratorijos NB-36H priekinėje dalyje buvo sumontuota apsauginė 12 tonų kapsulė. O bombos laikymo skyriuje — greitas vieno megavato galios, 1,2 metro skersmens ir 16 tonų svorio reaktorius. Jis turėjo pasileisti skrydžio metu ir vėsintis atmosferos oru, kuris patektų per orlaivio oro įleidimo angas. Eksperimentinis orlaivis atliko 47 skrydžius, tačiau branduolinis variklis buvo įjungiamas tik trumpam laikui.

Nors idėja atrodė labai patraukli. Toks orlaivis galėtų būti naudojamas kaip strateginis bombonešis ar žvalgybinis orlaivis, galintis kelias dienas ore atlikti kovinę užduotį be degalų papildymo. Tačiau problemų buvo per daug.

© Photo : Public Domain / USAFLėktuvas "Convair NB-36H" (priekinis planas)
Mes radome būdą pralenkti Rusiją. Ko ėmėsi Pentagonas - Sputnik Lietuva
Lėktuvas "Convair NB-36H" (priekinis planas)

Pirma, kiekvienas atominis lėktuvas iš esmės yra "purvina" bomba, kuri gali nukristi ant saviškių. Antra, eksperimentinis orlaivis ore turėjo radioaktyviųjų medžiagų "šleifą". Galiausiai įgula gaudavo didelę radiacijos dozę. Tarpžemyninių balistinių raketų kaip pagrindinių branduolinių ginklų pristatymo priemonių plėtra, visiškai atėmė iš sudėtingos ir pavojingos atominių orlaivių programos perspektyvas.

Jungtinėse Valstijose jau buvo bandyta ant antžeminės technikos įrengti branduolinį reaktorių. 25 tonų tankas "Chrysler TV-8" niekada nebuvo gaminamas masiškai — jis egzistavo kaip pilno dydžio maketas, kuriame buvo tik dalis standartinių sistemų. Mašiną turėjo užvesti garo variklis, kuriam šilumą tiekė nedidelis branduolinis reaktorius. Tačiau Amerikos kariuomenė neįvertino novatoriško "Chrysler" ginklininkų požiūrio. Tankas buvo pripažintas per sunkiu, o jo koviniai pajėgumai buvo laikomi nepakankamais atsisakyti tradicinių transporto priemonių. 1956 metų balandžio 23 dieną TV-8 projektas buvo uždarytas.

Naujienų srautas
0